Antklodė yra lengvos lovatiesės rūšis, kuri gali būti austa arba dygsniuota. Klasikiniu požiūriu šios antklodės pirmiausia yra dekoratyvios ir skirtos padengti storesnės patalynės sluoksnius. Jie taip pat gali būti naudojami kaip antklodės, o dėl mažo svorio tinka ir kaip iškylos antklodės. Daugumoje universalinių parduotuvių yra įvairių užtiesalų, kaip ir parduotuvėse, kurios specializuojasi patalynės gamyboje, taip pat parduotuvėse, kuriose prekiaujama importuotais etniniais amatais, galima rasti unikalių.
Terminas „užtiesalas“ yra kilęs iš senosios prancūzų kalbos covrir, kuris reiškia „uždengti“, o apšviestas reiškia „lova“ – pažodžiui tai yra lovatiesė. Žmonės taip pat gali išgirsti tokį, kuris vadinamas dangteliu. Žmonės juos naudojo gana seniai, tačiau dekoratyvinių gaminimo menas iš tikrųjų pradėjo klestėti XIX amžiuje. Šiandien kai kurie žmonės nori naudoti antklodes, sunkesnias lovatieses, kurios šildo ir puošia, kad sumažintų lovų sluoksnių skaičių.
Austos lovatiesės paprastai turi paaukštintą ir spalvotą dizainą, kuris dažnai yra simetriškas ir geometrinis, nors ne visada. Kadangi žmonės tiesiogiai nesiliečia su užvalkalu, austi gali būti gaminami iš šiurkščių, braižančių medžiagų, nes tekstūra nėra labai svarbi. Šis tipas taip pat yra ypač lengvas, mažai izoliuojantis, nes pagrindinis jo tikslas yra apdaila. Istoriškai lengvas vilnos pasirinkimas buvo populiarus, tačiau gali būti naudojamas ir šilkas, linas, medvilnė ir kiti pluoštai.
Dygsniuotos yra labai plonos, tarp sluoksnių yra plonas vatos sluoksnis. Galima naudoti bet kokį antklodžių raštų skaičių – nuo draugystės antklodžių iki paprastų geometrinių piešinių. Skiautinys gali būti labai dekoratyvus, dažnai su specialiomis siūlėmis ir unikaliais audiniais, nes antklodė bus matoma visą laiką.
Kai kurie žmonės renka senovinius užvalkalus, kabindami juos ant strypų kaip dekoratyvinius artefaktus. Kai žmonės nusprendžia pakabinti antikvarinį daiktą, gali norėti ant jo pasiūti skirtukus, kad nepatirtų tiesioginio audinio įtempimo; šiuos skirtukus reikia įdėti atsargiai, kad būtų kuo mažiau pažeisti. Žmonėms taip pat naudinga antikvarinius daiktus laikyti atokiau nuo tiesioginės šviesos ir kruopščiai juos skalbti, kad nesusidėvėtų, neišbėgtų dažai ar nesuplyštų.