Induizme Vadžra yra galingas dievų karaliaus Indros ginklas. Vadžra taip pat yra labai stiprus simbolis budizme, ypač tantriniame budizme. Jis taip pat pasirodo džainizme kaip Thirthankar Dharmanatha reprezentacija.
Induizme Vajra vaidina svarbų vaidmenį daugelyje Indros mitų. Išsamiausia Vadžros sukūrimo istorija kilusi iš vėlesnių induistų tekstų, įvedus Trimurti ir vėliau sumažinus Indros galią. Sakoma, kad Indrę ir kitus dievus iš dangaus išvijo demonas Vritra, kuris įgavo drakono pavidalą ir prarijo visus pasaulio vandenis.
Negalėdamas savo jėgomis nugalėti Vritros, Indra priėjo prie Brahmos ir paprašė jo pagalbos. Brahma pasakė Indrai, kad joks dievų turimas ginklas negali nugalėti Vritros ir kad tai padaryti jis turės iš didžiojo Rishi Dadhichi stuburo išmesti ietį. Indra priėjo prie Dadhichi ir paaiškino jam, kad jam reikia stuburo, kad išlaisvintų pasaulį. Dadhichi mielai sutiko, pažymėdamas, kad kada nors jis vis tiek mirs, o geriau būtų mirti tarnaudamas žmonijai. Jis pradėjo medituoti ir jo dvasia apleido savo kūną, kurį prarijo miško padarai, palikdama tik stuburą. Indra paėmė stuburą ir pavertė jį Vajra, su kuria nugalėjo Vritrą.
Tibeto budizme vadžra vadinama dorje. Tai atspindi vyrišką principą, o simbolinė vadžra daugelio ritualų metu laikoma dešinėje rankoje. Sakoma, kad vadžra yra absoliučiai nesunaikinama, reprezentuojanti grynas žinias, kurios gali sunaikinti bet kokį nežinojimą. Simbolinė vadžra sukurta siekiant parodyti daugybę įvairių principų.
Centre yra išlyginta sfera, vaizduojanti tikrąją visatos tikrovę. Sferą supa trys žiedai, simbolizuojantys bejėgiškumą, beženkliškumą ir tuštumą – tris Budos palaimas. Iš žiedų išdygsta du lotosai, po aštuonis žiedlapius. Aštuoni iš šių žiedlapių simbolizuoja aštuonias istorines bodhisatvas, o aštuoni – jų istorines sutuoktines. Kiekvienas lotosas taip pat turi dar tris žiedus. Trys iš šių žiedų simbolizuoja išmintį, meditaciją ir pastangas, o trys – dosnumą, discipliną ir kantrybę, kartu atspindinčius šešis tobulumus.
Iš kiekvieno iš šių lotosų taip pat kyla penkios šakelės. Penki reprezentuoja penkis istorinius Budas – Amitabha, Amogasiddhi, Ratnasambhava, Akshobhya ir Vairochana, o penki – jų penkis sutuoktinius Pandarą, Tarą, Vajradhatvishvari, Mamaki ir Lochana. Teigiama, kad kartu šios šakelės atspindi visas dešimt tobulybių, apimančių šešias jau aptartas, taip pat siekį, vidinę jėgą, įgūdžius ir sąmoningumo grynumą. Tolimiausios šakelės taip pat yra iš mažų jūrų pabaisų galvelių, iš viso keturios. Teigiama, kad šios galvos simbolizuoja daugybę skirtingų dalykų, įskaitant keturis elementus, keturis džiaugsmus, keturias karmas ir keturias duris į išsivadavimą. Sakoma, kad simetrija tarp dviejų vadžros pusių reiškia simetriją tarp dviejų tiesų: absoliučios tiesos ir santykinės patirties tiesos.