Vaisiaus kančia yra platus medicininis terminas, apibūdinantis vaisiaus ligos ar nenormalių būklių požymius. Simptomai dažnai pasireiškia gimdymo metu, kai vaisius patiria didelį stresą, tačiau gali būti pastebimi ir nėštumo metu. Gydytojai gali stebėti vaisiaus kančias, kol problema išryškės arba vaisiaus būklė labai pablogės. Jei atvejis tampa sunkus, gydytojai turi įvairių galimybių padėti kūdikiui.
Yra keletas bendrų vaisiaus kančios simptomų, į kuriuos nėščios motinos ir jų gydytojai turėtų stebėti nėštumo metu. Vienas ryškiausių – vaisiaus judėjimo sumažėjimas arba nutrūkimas. Širdies susitraukimų dažnis gali sumažėti arba padidėti, jei kūdikis kenčia nuo vaisiaus, ypač gimdymo susitraukimų metu. Norėdami patikrinti širdies ritmo pokyčius, kai kurie gydytojai gali reikalauti stebėti kūdikio širdies ritmą gimdymo metu, kad visi pokyčiai būtų akivaizdūs nedelsiant.
Viena iš pagrindinių vaisiaus kančių priežasčių yra deguonies trūkumas. Tai gali atsirasti dėl kelių skirtingų problemų, tokių kaip nenormali vaisiaus padėtis arba virkštelės problemos. Jei gydytojas mano, kad trūkumas yra laikinas ir pataisomas, jis gali suteikti motinai IV, kad padidintų deguonies srautą, kol kūdikio širdies plakimas stabilizuosis. Kai kuriais atvejais gydytojas gali nuspręsti pagimdyti kūdikį nedelsiant, o ne rizikuoti smegenų pažeidimu ar galimu mirtimi.
Jei vaisiaus kančios atvejis nėra lengvai ištaisomas, geriausias pasirinkimas gali būti kūdikio ištraukimas iš gimdos ir nedelsiant suteiktas medicininis gydymas. Tai galima padaryti skatinant gimdymą vaistais arba atliekant skubią C sekciją. Suprantama, kad normalaus gimdymo laukiančiai mamai šis procesas gali būti gana bauginantis ir įtemptas. Specialistai rekomenduoja besilaukiančioms mamoms pasiruošti tokiai galimybei, žinant, kad tai gali būti geriausia kūdikio sveikatai.
Yra keletas sąlygų, kurios gali padidinti vaisiaus kančių riziką. Moterys, kenčiančios nuo svorio problemų, diabeto, vartojančios alkoholį ar narkotikus, taip pat moterys, auginančios kelis kūdikius, yra labiau linkusios turėti vaisiaus problemų. Jei atsiranda kuri nors iš šių būklių, kai kurie rekomenduoja nuoširdžiai pasikalbėti su gydytoju, koks jo tikslus planas vaisiaus nelaimės atveju. Tai gali padėti pasiruošti motinoms visoms galimybėms ir neleisti joms panikuoti, jei prireiktų skubios gimdymo.
Daugelis kūdikių, patyrusių vaisiaus kančias, gali visiškai atsigauti be jokių ilgalaikių pasekmių. Tačiau kai kuriais atvejais deguonies trūkumas gali padaryti nuolatinę žalą. Smegenų pažeidimas, sulėtėjęs vystymasis ir mirtis yra visos galimos šios būklės pasekmės. Užtikrinant tinkamą, dėmesingą prenatalinę priežiūrą ir vengiant alkoholio bei narkotikų nėštumo metu, didelių problemų tikimybė gali būti žymiai mažesnė.