Kai moteris nepastoja po 6–12 mėnesių bandymo arba ji nuolat patiria persileidimus, ji ir jos partneris dažnai kreipiasi į gydytoją, kad atliktų vaisingumo tyrimą. Gydytojas paprastai atlieka spermos tyrimą vyrams ir testą kiaušidžių funkcijai nustatyti moterims. Testas parodo problemą, dėl kurios sunku pastoti, todėl gydytojas gali nuspręsti dėl tinkamo gydymo kurso.
Gydytojas, rekomenduodamas atlikti vaisingumo testą, atsižvelgia į kelis veiksnius, įskaitant poros amžių ir laikotarpį, per kurį jie bandė pastoti. Moterų vaisingumo testas paprastai susideda iš fizinio apžiūros, ligos istorijos analizės, ovuliacijos patikrinimo, normalios gimdos ir atvirų kiaušintakių testų bei diskusijos apie lytinių santykių dažnumą ir laiką. Visiškas įvertinimas paprastai trunka keletą mėnesių, todėl tyrimus galima atlikti per kelis menstruacinius ciklus.
Vyrams vaisingumo testas paprastai apima spermos mėginio tyrimą, kurį vyras gali pagaminti namuose arba laboratorijoje, priklausomai nuo gydytojo. Gydytojas tiria mėginį, kad nustatytų spermatozoidų skaičių, jų formas, judėjimą ir bet kokius infekcijos požymius. Gydytojas taip pat gali nukreipti vyrą pas urologą šlapimo takų tyrimui.
Moterims gydytojas paprastai pradeda vaisingumo testą atlikdamas fizinį egzaminą ir analizuodamas sveikatos istoriją, įskaitant menstruacijų funkciją, nėštumo istoriją, lytiniu keliu plintančių ligų (LPL) istoriją ir gimimo kontrolės istoriją. Tada gydytojas atlieka PAP tyrimą ir kraujo tyrimus. Kiti tyrimai, kuriuos gydytojas galėtų atlikti, yra histerosalpingografija (HSG), gimdos ir kiaušintakių rentgeno nuotrauka; transvaginalinis ultragarsas; histeroskopija, naudojant į teleskopą panašų prietaisą apžiūrėti gimdos kaklelį; ir laparoskopija, naudojant į teleskopą panašų prietaisą, per mažą pjūvį bamboje apžiūrėti. Gydytojas taip pat gali paprašyti moters atlikti savianalizės testus – šlapimo tyrimus ir bazinės kūno temperatūros tyrimus – namuose, kad patikrintų ovuliaciją, kad ji galėtų tinkamai nustatyti lytinių santykių laiką.
Nevaisingumas gali atsirasti dėl poros amžiaus, problemų su vyro sperma, nenormalaus hormonų kiekio, lytiniu keliu plintančių ligų ir gyvenimo būdo problemų. Statistika rodo, kad 65 procentais atvejų nevaisingumą galima atsekti moteriai, o 20 procentų – vyras. Likusį laiką nevaisingumo problemos priežasties nepavyksta rasti. Net du trečdaliai porų, kurios gydomos nuo nevaisingumo, pastoja.