Vaistinės sudėtis yra tada, kai receptą pagal užsakymą parengia vaistininkas. Tai skiriasi nuo įprastesnio receptinių vaistų platinimo tuo, kad dauguma receptinių vaistų yra išskiriami pagamintomis dozavimo formomis. Vaistinės sudėtis reikalauja, kad vaistininkas pradėtų nuo neapdorotos formos vaisto, o vėliau jį įvairiais būdais gydytų, kol jis bus paruoštas pacientui.
Daugeliui vaistų šiuolaikinėje vaistinėje vaistininkas turi mažai paruošti. Jie dažnai būna pagamintų dozuotų formų, pvz., tablečių, dozuotų dozių inhaliatorių ar kitų preparatų, kuriuos pacientas išdalinęs yra paruoštas vartoti. Tačiau kai kuriais retais atvejais pacientui reikia vaisto, kurio nėra pagamintoje dozavimo formoje, arba jam reikia kitokios dozės nei įprastai. Kai taip atsitinka, vaistininkai turi panaudoti savo sudėties įgūdžius, kad vaistas būtų pacientui tinkama forma.
Yra daug įvairių būdų, kaip vaistinėje galima sumaišyti. Vaistininkui gali tekti sutraiškyti tabletę ir sumaišyti su transderminiu geliu pacientams, kuriems sunku nuryti. Pacientams, kuriems reikia mažesnės vaisto formos arba kurie yra alergiški cheminėms medžiagoms, esančioms pagamintoje dozavimo formoje, gali tekti išmatuoti, sumaišyti ir supakuoti į kapsules. Iš vaistininko netgi gali tekti sumaišyti chemines medžiagas ir vaistus, kurie paprastai nėra paskirstomi kartu, jei taip nurodo gydytojas. Visi šie veiksmai reikalauja didelių įgūdžių ir didžiausio atsargumo, nes sumaišius vaistus su netinkamomis dozėmis arba su nesuderinamomis cheminėmis medžiagomis, galima susižaloti ir mirti.
Vaistinės sudėties rezultatai neapsiriboja žmonėmis. Gyvūnai dažnai vartoja tuos pačius vaistus, kuriuos vartoja žmonės, tačiau skirtingomis formomis ir dozėmis. Vaistininkui gali tekti sudaryti mažesnę antibiotiko dozę katei, jei nurodė veterinaras, arba paruošti kraujospūdį mažinantį vaistą transderminiame gelyje mažam šuniui, kuris atsisako nuryti tabletes.
Vaistinėje gali atrodyti, kad tai nauja praktika, tačiau iš tikrųjų ji labai sena. Iki XX amžiaus dauguma vaistininkų turėjo išgryninti, paruošti, platinti ir net išgauti daugelį vartojamų vaistų. Taip buvo todėl, kad vaistai nebuvo masiškai gaminami, kaip dabar, ir dažnai juos vaistininkas turėjo sukurti iš augalų ir kitų neapdorotų šaltinių. Tobulėjant technologijoms ir didėjant supratimui, kaip tinkamai paruošti vaistus, vaistams buvo pritaikyti masinės gamybos būdai. Tai lėmė modernią vaistinių sistemą, kurioje sudėties įgūdžiai vis dar būtini, tačiau naudojami ne taip dažnai, kaip anksčiau.