Vyriausybei reikalingos pajamos, kad galėtų veikti, o verslas yra viena iš priemonių, kuriomis galima jas užtikrinti. Verslas, priklausantis vyriausybei ir veikiantis siekiant pelno, yra valstybės įmonė, dar vadinama VVĮ. Šios įmonės charakteristikos įvairiose šalyse skiriasi.
Valstybės įmonė paprastai yra juridinis asmuo. Tai reiškia, kad paprastai ji gali būti laikoma atsakinga ir gali būti atsakinga už kitus subjektus. Šioms įmonėms dažnai taikomos tos pačios taisyklės ir procedūros, kaip ir panašiam verslui, kuris nepriklauso valstybei. Pavyzdžiui, valstybinei įmonei gali tekti įsigyti licencijas ir leidimus bei pritaikyti savo veiklą, kad ji atitiktų federalinius ar vietinius įstatymus.
Gali būti sunku pateikti visa apimantį valstybės valdomos įmonės apibrėžimą, nes kiekviena šalis gali apibūdinti tokio susitarimo ypatybes. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, VVĮ gali tik iš dalies priklausyti vyriausybei. Šalies įstatymai gali tiesiog reikalauti, kad vyriausybei priklausytų didžiausia dalis. Šalių, kuriose yra valstybinių įmonių, pavyzdžiai yra Naujoji Zelandija, Kinija ir Pietų Afrika. Pramonės šakos, kuriose toks nuosavybės susitarimas yra įprastas, apima kasybą, viešąjį transportą ir pašto paslaugas.
Kartais valstybinė įmonė išsivysto iš vyriausybinės agentūros, kuri buvo paversta pelno siekiančia verslo įmone. Tai žinoma kaip korporacija. Nors VVĮ tampa komercine, ji vis tiek gali veikti taip, kad padėtų pasiekti vyriausybės tikslus ir uždavinius. Kitais atvejais vyriausybė gali įsigyti esamą korporaciją. Tai gali būti pastebėta, kai verslas, kuris yra būtinas ekonomikai arba kuriame dirba daug žmonių, patiria finansinių sunkumų.
Kai kurių šalių ekonomika yra labai priklausoma nuo pajamų, gaunamų iš šių verslo įmonių. Šios lėšos paskirstomos arba naudojamos įvairiose valstybėse. Priešingai, VVĮ ne visada būna sėkmingos, tačiau leisti verslą uždaryti gali būti neįmanoma.
Tokiais atvejais vyriausybė, kuriai priklauso verslas, paprastai turi teikti subsidijas, kurios iš esmės yra lėšos, naudojamos veiklai tęsti. Tokiais atvejais vyriausybė iš tikrųjų moka už įmonės turėjimą, o ne gauna iš jos naudos. Pavyzdys, kada gali prireikti tokio pobūdžio veiksmų, yra nuostolingai veikiančios pašto paslaugos. Paprastai šalis neleis tokiam svarbiam verslui kaip pašto tarnyba žlugti ir užsidaryti vien dėl to, kad nėra pelno.