Vampyrų fantastika yra bet kokia išgalvota istorija, susijusi su mitiniu monstru, žinomu kaip vampyras. Šios būtybės vaizduojamos įvairiais būdais, kai kuriose istorijose tarnaujančios kaip piktadariai, kitose – kaip herojai. Pagrindinis atributas, kuris nesikeičia daugumoje vampyrų grožinės literatūros, yra pagrindinis poreikis gerti kraują, tačiau yra daug kitų savybių variantų, iš kurių kai kurie yra pagrįsti mitais, o kiti yra grynai skirtingų autorių išgalvoti. Vampyrų fantastika kartais yra savotiška siaubo fantastika, o kitais atvejais ji taip pat gali būti romantiškesnė ar net suteikti veiksmo ir nuotykių.
Dauguma vampyrų fantastikos įvairiais laipsniais remiasi istoriniais mitais apie vampyrus, o kai kuriais atžvilgiais daugelis tų mitinių istorijų gali būti laikomos ankstyviausiomis vampyrų fantastikos rūšimis. Tradiciniai vampyrų mitai dažniausiai vaizduoja būtybes kaip savotišką vaiduoklį arba vaikščiojantį lavoną, kuris geria gyvųjų kraują. Pagal mitą vampyrai dažnai grobia šeimos narius ir pažįstamus, ateina pas juos naktį, kol jie miega, ir priverčia juos lėtai eikvoti gerdami jų kraują. Pats vampyras paprastai nesensta, o dauguma kultūrų, kurios tikėjo vampyrais, taip pat manė, kad norint juos nužudyti, reikia atlikti tam tikrus ritualinius žalojimus jų miegantiems lavonams, įskaitant tokius dalykus kaip įkalimas kuolų į širdis ar galvos nukirtimas. Kitas dažnas vampyrų mito aspektas yra tikėjimas, kad jie yra naktiniai.
Kartais vampyrų fantastika yra skirta griežtai išgąsdinti publiką. Tokiais atvejais autoriai dažnai sutelkia dėmesį į baisius negyvus vampyrų mito aspektus ir užkrato sampratą. Tokios istorijos taip pat dažniausiai remiasi potencialiai bauginančia mintimi, kad šeimos nariai ar artimieji virsta pabaisomis ir grįžta, kad sukeltų pavojų tiems, kuriems kadaise rūpėjo.
Kita vampyrų fantastikos rūšis yra labiau orientuota į romantiškas ar tragiškas vampyrų mito galimybes. Kai kurie žmonės mano, kad tamsūs ir pavojingi vampyro aspektai gali turėti sekso patrauklumą, ir šis potraukis dažnai yra pagrindinis šių istorijų pagrindas. Kita dažna tema – nemirtingas vampyras, įsimylėjęs mirtingą žmogų. Idėja, kad žmogus palaipsniui sens, o vampyras toliau gyvens amžinai, gali sukelti liūdnų ar tragiškų siužetų.
Viena dažna problema išgalvotose vampyrų sąskaitose yra perspektyvos klausimas. Kai kuriose istorijose daugiausia dėmesio skiriama žmonėms, kurie bando susidoroti su vampyrais, kaip romantišką apsėstą ar tai, ko reikia bijoti. Kitos istorijos iš tikrųjų pasakojamos iš pačių vampyrų perspektyvos, o tai kai kuriose istorijose gali būti nerimą kelianti patirtis, o kitose – pabėgimas. Kai kurios istorijos kai kuriose dalyse netgi gali veikti kaip eskapistinė fantastika, kad nustebintų skaitytoją, kitoje dalyje parodydama kažką nerimą keliančio. Tiesą sakant, toks traukos ir atstūmimo kaitaliojimas dažnai yra pagrindinė kai kurių vampyrų fantastikos tema.