Vandenilinė transporto priemonė yra automobilis, sunkvežimis, orlaivis, vandens transporto priemonė ar kita degalais varoma transporto priemonė, kurioje vandenilis naudojamas kaip kuras. Tai buvo pasiekta deginant vandenilį vidaus degimo variklyje arba paverčiant vandenilio cheminę energiją į mechaninę energiją per kuro elementą. Bet kuriuo atveju vandenilinė transporto priemonė neišskiria anglies dioksido ar šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau kadangi vandenilis paprastai gaminamas iš gamtinių dujų ar kito iškastinio kuro, vandenilinė transporto priemonė nėra laikoma tikrai „nulinės emisijos“ transporto priemone. Iššūkiai, susiję su praktiškų ir įperkamų vandenilio transporto priemonių gamyba, iki šiol pasirodė neįveikiami, kaip ir saugiai, ekonomiškai ir pakankamai dideliais kiekiais vandenilio gamyba ir laikymas, kad jį būtų galima laikyti masinės rinkos alternatyva transporto kurui, gaunamam iš naftos.
Vandenilio transporto priemonės kūrimas sulaukė JAV vyriausybės, didžiųjų automobilių įmonių, įvairių kitų privataus sektoriaus įmonių ir akademinių tyrinėtojų bei entuziastų mėgėjų susidomėjimo. Buvo sukurti ir išbandyti vandeniliniai automobiliai, sunkvežimiai, autobusai, įvairaus dydžio kateriai, orlaiviai, povandeniniai laivai. Visi jie buvo eksperimentiniai arba demonstraciniai modeliai, o kai prieinami visuomenei, labai ribotais kiekiais kaip demonstracinės transporto priemonės.
Iki šiol rinkoje nėra gamybinio masto vandenilinių transporto priemonių. Susidomėjimas ir investicijos į vandenilinių transporto priemonių kūrimą pradėjo mažėti po 2008 m. finansų krizės ir ekonomikos nuosmukio, taip pat pasikeitus viešiesiems ir privatiems interesams bei finansavimui elektra varomų ir hibridinių elektrinių transporto priemonių naudai. Dėl didelių kūrimo išlaidų 2009 m. „Ford Motor“ ir „Renault-Nissan“ apribojo, o „General Motors“ gerokai sumažino atitinkamas plėtros iniciatyvas.
Bandomosios vandenilinės transporto priemonės pasiekė puikių degalų naudojimo efektyvumo rezultatų; pats vandenilis turi daug didesnę energiją masės vienetui nei benzinas ir kiti degalai. Tačiau jis yra daug mažiau tankus nei kiti degalai, tačiau grynasis rezultatas yra tas, kad galonas benzino turi daugiau nei 3.5 karto daugiau nei galonas nesuslėgto vandenilio. Jį taip pat sunku, palyginti brangu ir potencialiai pavojinga laikyti, ypač transporto priemonėse. Be to, norint padidinti vandenilinių degalų ir vandenilinių transporto priemonių gamybą iki tokio lygio, kad tai būtų galima laikyti alternatyvia transporto rūšimi masinei rinkai, reikėtų sukurti nacionalinį degalinių tinklą.
Vandenilis techniškai laikomas kuro nešikliu, o ne kuro šaltiniu, nes jis neatsiranda natūraliai ir norint jį gaminti reikia naudoti pirminius kuro šaltinius. Paprastai kalbant, vandenilis buvo ir toliau gaminamas iš gamtinių dujų ar kito iškastinio kuro – procesų, kurie išskiria anglies dioksidą ir kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Tačiau buvo ir tebevykdomi projektai, skirti pagaminti tikrai nulinės emisijos vandenilinę transporto priemonę gaminant vandenilį elektrolizės būdu naudojant atsinaujinančias vėjo ir saulės energijos sistemas.