Vandens baletas yra originalus sinchroninio plaukimo terminas, vandens sportas, kurį daugiausia užsiima moterys. Vandens baletas yra suskirstytas į choreografinius judesius vandenyje, kurį reikia atlikti lengvai ir maloniai. Sportas reikalauja lankstumo, vikrumo, tikslaus laiko ir gebėjimo kontroliuoti kvėpavimą po vandeniu.
Vandens baletas pirmą kartą prasidėjo nuo Annette Kellerman, moters iš Sidnėjaus, Australijos. Ji gimė 6 m. liepos 1886 d. ir nuo mažens sirgo rachitu – liga, kuri silpnina ir minkština kaulus. Siekdama kovoti su sekinančia liga, Kellerman didžiąją dalį savo vaikystės praleido plaukdama. Kasdieniai plaukiodami ji sustiprino kojas ir paskatino ją šlovę atnešusią karjerą.
1905 metais Kellermanas koncertavo Londono hipodrome – didžiulėje Anglijos pasirodymų salėje. Ten ji koncertavo didžiuliame stikliniame bake, plaukė, nardė ir šoko po vandeniu. 1906 m. ji atnešė savo aktą į JAV ir džiaugėsi tolimesne sėkme. Įkvėpta Kellerman, moteris, vardu Kay Curtis, 1923 metais Čikagos universitete įkūrė vandens baleto klubą.
1934 m. Curtis atnešė vandens baletą į Čikagos pasaulinę parodą. Netrukus po to Čikagos rajono mokyklos pradėjo kurti savo sinchroninio plaukimo grupes. Po Antrojo pasaulinio karo vandens baletas ir toliau populiarėjo visame pasaulyje. 1940-aisiais olimpinė plaukikė ir kino žvaigždė Esther Williams sustiprino vandens baleto populiarumą, vaidindama San Francisko pasaulinės parodos „Aquacade“ ir keliuose MGM filmuose.
Ilgainiui sportas buvo žinomas kaip sinchroninis plaukimas arba sinchroninis plaukimas. 1984 metais sinchroninis plaukimas tapo oficialiomis olimpinėmis žaidynėmis. 1984 m. Los Andželo olimpinėse žaidynėse pirmą kartą buvo įteikti medaliai sportininkams, pasižymėjusiems šioje sporto šakoje.
Sinchroninio plaukimo metu sportininkai turi atlikti sudėtingus judesius vandenyje, kad juos būtų lengva atlikti. Rutina yra choreografuojama pagal muziką ir atliekama kaip duetas arba komanda. Techninėje rutinoje plaukikai turi atlikti nustatytus judesius tam tikra tvarka pagal iš anksto nustatytą muziką. Laisvą rutiną choreografuoja plaukikai, be jokių choreografijos ar muzikos apribojimų. Nemokami užsiėmimai leidžia sinchroninio plaukimo komandai atskleisti savo techniką ir meniškumą.
Įprasta kasdienybė apima įspūdingus kėlimus ir metimus, kai kiekvienas komandos narys juda vieningai, kai plaukia per vandenį. Dvi teisėjų kolegijos įvertina eiliškumą, įvertindamos techninius nuopelnus ir meninį įspūdį. Už rutiną komanda gali uždirbti iki dešimties taškų.