Vandens taršos kontrolė – tai bendra pavojingų atliekų ar kitų nepageidaujamų elementų patekimo į viešuosius vandenis stebėsenos, stebėjimo ir reguliavimo praktika. Taršos prevencijos iniciatyvos gali būti taikomos vandens telkinio ar požeminio vandens teritorijos atžvilgiu. Federalinio, valstijos ir vietos lygmens vyriausybės priima sprendimus dėl vandens taršos stebėjimo ir kitų aplinkos taršos klausimų.
JAV Federalinis vandens taršos kontrolės įstatymas numato vandens taršos priežiūros ir kontrolės federaliniu lygiu nurodymus. Šiame įstatyme nustatyti standartai ir vandens kokybės programos, taip pat numatytas finansavimas kai kurioms taršos kontrolės programoms. Jis geriau žinomas kaip Švaraus vandens įstatymas.
Kai kurie paprasti aktyvistai aktyviai kuria apylinkes, siekdami propaguoti švaraus vandens problemas, susijusias su šiuo ir kitais aplinkosaugos teisės aktais. Daugelis skirtingų šalių gali remtis akto kalba, o tai rodo, kad bendras teisės akto tikslas yra pagerinti viso viešojo vandens kokybę, įskaitant vandens kelius ir požeminio vandens zonas. Įstatymas buvo reguliariai keičiamas, kad būtų lengviau reaguoti į kintančias vandens taršos problemas.
JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA) aktyviai užsiima vandens taršos prevencijos darbu federaliniu lygiu. Agentūra teikia konkrečias visų rūšių aplinkos taršos priežiūros formas. Joje taip pat pateikiama daug informacijos vartotojams, taip pat informacijos įmonėms jų interneto svetainėje, kur vartotojai gali pamatyti daugiau apie tai, ką ši federalinė agentūra veikia kiekvienoje valstijoje ar regione.
Agentūros, kurios sprendžia šią problemą, nagrinėja įvairius vandens taršos šaltinius, pavyzdžiui, cheminius elementus iš pramoninių objektų. Kitas dažnas vandens taršos šaltinis – nitratai ir kiti elementai, patenkantys iš įvairiuose žemės ūkio projektuose naudojamų trąšų. Kitos vandens taršos formos gali kilti iš namų ūkių, mažų įmonių ar didesnių įmonių. Tai gali būti pastovūs arba kintantys šaltiniai, kuriems reikia labai skirtingų atsakymų.
Valdžios institucijos vandens taršos kontrolę sprendžia kiekvienu atveju atskirai. Vietos bendruomenėse savivaldybių valdybos gali nagrinėti konkrečią kontrolės problemą ir ypatingą jos poveikį šalia jos esančioms nuosavybėms. Vietinės tarybos dažnai gali priimti laikinus ar net nuolatinius sprendimus dėl žemės naudojimo, tačiau kai kuriais atvejais taršos klausimą jos gali perduoti nagrinėti valstijos ar federaliniam departamentui. Įvairios prevencijos programos veikia kartu, kad gautų tikslią informaciją apie taršos problemą ir prireikus ją reglamentuotų teisės aktais.