Vankomicino smailė ir žemiausia yra du kraštutinumai, kalbant apie šio antibiotiko koncentracijos lygį paciento kraujyje. Piko metu cirkuliuoja dideli kiekiai, o prie dugno lygiai nukrenta labai žemai. Gydytojai turi skirti laiko dozuoti, siekdami išlaikyti vienodą vaisto kiekį, skirdami vaistus, kol koncentracija nepasiekia žemiausio lygio. Kai kuriems pacientams gydytojas gali rekomenduoti reguliariai stebėti gydymo vankomicinu metu, kad būtų galima stebėti koncentraciją ir prireikus koreguoti dozes bei laiką.
Vankomicinas yra labai agresyvus antibiotikas, kurį galima suleisti į veną daugeliui infekcijų gydyti. Yra tam tikrų šio vaisto toksiškumo problemų ir tai nėra pirmasis gydymo būdas. Vartojant vankomicino, pacientui gali tekti likti ligoninėje, kad jam būtų suteikta palaikomoji infekcija dėl infekcijos, nors kartais galima atlikti injekcijas namuose arba ambulatoriškai. Taip pat svarbu įsitikinti, kad infekcija reaguoja į gydymą, todėl gydytojui gali tekti patikrinti vankomicino didžiausią ir mažiausią koncentraciją.
Paprastai didžiausia vaisto koncentracija pasiekiama nuo vienos iki dviejų valandų po vartojimo. Priklausomai nuo dozės dydžio, bendros paciento sveikatos ir kitų veiksnių, lovio vartojimo laikas gali skirtis. Gydytojas gali paprašyti, kad po injekcijos būtų nustatytas didžiausias rodmuo ir vėl patikrintų, kada pacientas atsitrenks į lovą. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali pakoreguoti būsimų dozių skyrimo laiką, kad įsitikintų, jog lygis pakils prieš pasiekdamas dugną ir išlaikys tolygų vaistų kiekį kraujyje.
Kai kuriems pacientams, vartojantiems vankomiciną, yra kepenų ar inkstų pažeidimo pavojus. Gydytojui gali tekti išgerti didžiausią ir mažiausią vankomicino koncentraciją, kad pamatytų, ar pacientui pavojingai didelis kiekis gali būti prieš organų pažeidimą. Jei paciento kraujyje nustatoma didelė koncentracija, gydytojas gali sumažinti dozę ir pakoreguoti laiką, kad išspręstų problemą. Tikslas yra užkirsti kelią žalai, aktyviai dozuojant vaistus, užtikrinant paciento saugumą gydymo kurso metu.
Gydytojo prašymu ligoninės laboratorija gali analizuoti kraują, kad patikrintų vankomicino didžiausią ir mažiausią koncentraciją. Gydytojas gali įrašyti įsakymą paciento diagramoje, kad slaugytoja reguliariai imtų mėginius ir nusiųsti į laboratoriją analizei. Kai kuriems pacientams reikia tik vieno rodmenų rinkinio, kad gydytojas galėtų tiksliai nustatyti dozių laiką. Kitiems pacientams gali prireikti reguliarių matavimų, nes nerimauja dėl šalutinio poveikio ir toksiškumo.