Vardinis daiktavardis yra žodis, naudojamas kaip sakinio dalykas, kuris dažnai būna to sakinio pradžioje. Tai viena iš labiausiai paplitusių formų, kai randamas daiktavardis, ir dažnai naudojama paprasta forma. Po vardinio daiktavardžio paprastai eina veiksmažodis arba predikatas, kuris tam tikru būdu apibūdina to subjekto veiksmą ar būklę. To nereikėtų painioti su vardininko tariniu, kuris yra daiktavardžio atvejis, kai jis tam tikru būdu apibūdina ar papildo subjektą ir dažniausiai seka neperkalbamąjį veiksmažodį.
Kalbą studijuojančiam asmeniui paprastai gana paprasta suprasti vardinį daiktavardį, nes tai vienas iš labiausiai paplitusių daiktavardžių vartojimo būdų. Iš esmės tai yra daiktavardis, kuris yra sakinio objektas, kartais dar vadinamas subjektyviu atveju, nors tai nėra daugelio gramatikų vartojamas terminas. Paprastame sakinyje, pavyzdžiui, „Vyras metė kamuolį“, daiktavardis „vyras“ yra daiktavardžio frazės „Žmogus“, kuri yra sakinio objektas, dalis. Tai reiškia, kad „žmogus“ šiuo atveju yra vardinis daiktavardis.
Tas pats žodis viename sakinyje gali būti vardinis daiktavardis, o kitame sakinyje – vartojamas skirtingu atveju. Pavyzdžiui, jei kas nors sako: „Mano katė užšoko ant vyro“, žodis „vyras“ nebevartojamas vardininku. Šiame sakinyje „katė“ yra daiktavardis vardininko linksniu, o „žmogus“ tapo objektu. Tai vadinama daiktavardžio objektyviuoju arba priežastiniu atveju.
Gramatiką studijuojančiam žmogui svarbu suprasti, kad vardininko daiktavardis neturėtų būti painiojamas su vardininko tariniu. Tačiau tai gali būti daiktavardžiai, todėl juos atskirti gali šiek tiek sudėtingiau. Vardininko tarinys arba predikatinis daiktavardis yra atvejis, kai daiktavardis eina po netiesioginio veiksmažodžio ir apibūdina sakinio dalyką.
Nepriešinamasis veiksmažodis nereikalauja objekto po jo, kad sakinys būtų prasmingas; iš tikrųjų jo negali sekti objektas. Tokiame sakinyje kaip „Aš esu mokytojas“ žodis „aš“ yra netiesioginis veiksmažodis, po kurio negali būti tiesioginio objekto. Užuot „mokytojas“ sakinio objektas, tai yra komplimentas, apibūdinantis dalyką „aš“. Tai reiškia, kad „mokytojas“ yra vardinis predikatas tame sakinyje, nors mokytojas yra vardinis daiktavardis sakinyje, pavyzdžiui, „Mokytojas kalbėjo greitai“.