Kartais vadinama rinkos marža, svyravimo marža apima papildomus turto indėlius, kai rinkos svyravimai rodo didesnį nepastovumo laipsnį. Pokyčio maržos pateikiamos kliringo namams, kuriame sandorius tvarko tarpuskaitos narys. Kintamoji marža gali būti mokama kasdien arba rečiau, bet nuosekliai, atsižvelgiant į su investicija susijusio nepastovumo laipsnį.
Paprastai kintamoji marža nereikalinga, kai su konkrečiu pasirinkimo sandoriu susijęs pagrindinis turtas laikomas stabiliu. Tačiau, jei manoma, kad netrukus įvyks tam tikras neigiamas su turtu susijęs judėjimas, pasirinkimo sandorius tvarkanti kliringo namai gali reikalauti papildomo užstato ar užstato, kad galėtų sudaryti pavedimą. Pinigų srautai iš tarpuskaitos nario į tarpuskaitos namus bus laikomi tarpuskaitos nariui sukurtoje sąskaitoje ir naudojami tik tuo atveju, jei numanomos nepalankios sąlygos yra tikros ir išlieka ilgalaikės.
Tam tikro pasirinkimo sandorio rinkos vertės stebėjimas yra būtinas norint nustatyti, ar kintamoji marža yra būtina, ar ne. Dažnai kliringo centras, priimdamas sprendimą, remdamasis veiklos pokyčiu nuo vieno prekybos laikotarpio iki kito arba vienos kalendorinės dienos į kitą. Vartojimo marža greičiausiai nebus taikoma, jei akcijos porą dienų nukris keliais taškais. Tačiau, jei atsargos ir toliau mažėja per kelias dienas, kliringo centras gali paprašyti svyravimo maržos.
Kliringo centras ne tik stebės faktinius akcijų rezultatus, bet ir stebės bet kokias naujienas apie nepalankias sąlygas, susijusias su emitentu. Pavyzdžiui, žodis, kad netrukus įvyks priešiškas perėmimas, greičiausiai sumažins akcijų vertę, kol klausimas bus išspręstas. Sužinojusi, kad vyksta perėmimo bandymas, kliringo namai gali reikalauti kintamos maržos, kol perėmimas bus nugalėtas arba įvyks. Tuo metu veiksmas bus peržiūrėtas ir nuspręsta, ar marža vis dar reikalinga, ar gali būti panaikintas jos keitimas.