Varikozinė opa yra skausmingas, kruvinas pažeidimas, atsirandantis ant odos, kai pagrindinės venos negali veiksmingai pumpuoti kraujo. Opos yra labai dažnos vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo su amžiumi susijusių kraujotakos problemų, nors tam tikros sveikatos būklės, tokios kaip giliųjų venų trombozė, gali sukelti išopėjimą jaunesniems pacientams. Daugeliu atvejų varikozinės opos randamos ant blauzdų, blauzdų ar šalia kulkšnių. Varikozinių opų gydymas priklauso nuo jų dydžio ir priežasties, tačiau dauguma pacientų gali atsigauti reguliariai pakeldami kojas ir mankštindami kojas.
Venos kojose ir kitose kūno vietose grąžina panaudotą kraują atgal į širdį, kad jis galėtų būti prisotintas deguonimi ir recirkuliuoti. Jei veną paveikia krešulys arba kraujagyslių susiaurėjimas, kraujagyslės viduje padidėja kraujospūdis ir daromas spaudimas sienelėms. Ilgainiui iš venos pradeda tekėti kraujas ir aplinkiniuose audiniuose susidaro sustingęs telkinys. Kai šalia odos atsiranda opų, audinių pažeidimai ir kraujo kaupimasis sudaro tamsiai raudoną pažeidimą.
Labiausiai tikėtina, kad kojų veną paveiks varikozinė opa, nes apatinių galūnių venos yra gana toli nuo širdies. Nors viršutinių galūnių ir liemens venos dažnai yra pakeltos virš širdies, kojų venos turi kovoti su gravitacija, kad grąžintų kraują. Krešulys kažkur išilgai kojos venos ar arterijos gali sukelti per didelį spaudimą ir galimą išopėjimą. Nutukimas, aukštas kraujospūdis, aterosklerozė ir giliųjų venų trombozė gali prisidėti prie varikozinės opos išsivystymo.
Daugeliu atvejų varikozinė opa laikui bėgant atsiranda lėtai. Asmuo gali pastebėti nedidelį odos lopinėlį ant kojos, kuris palaipsniui tampa tamsesnis. Oda gali būti sausa ir pleiskanoti, o atsirandančios opos dažnai niežti. Kai tik pradeda formuotis pažeidimas, dėmė tampa jautri liesti. Be to, atvira opa gali lengvai užsikrėsti, sukeldama didesnį skausmą, patinimą ir uždegimą. Asmuo, pastebėjęs varikozinės opos požymius, turėtų susitarti su gydytoju, kad jį būtų galima atidžiai apžiūrėti.
Gydytojas paprastai gali diagnozuoti varikozinę opą tiesiog ją ištyręs, tačiau norint išsiaiškinti pagrindinę priežastį, reikia atlikti papildomus tyrimus. Kraujo tyrimai, echokardiograma ir kompiuterinė tomografija gali padėti gydytojui nustatyti krešulius ir kitas problemas. Tam tikroms ligoms, įskaitant sunkią giliųjų venų trombozę, būtina skubi medicininė ir chirurginė pagalba, kad būtų pašalintos sunkios komplikacijos.
Kai varikozinė opa nėra potencialiai rimtos būklės požymis, pacientui dažniausiai suteikiama informacija apie priežiūrą namuose. Kojos pakėlimas ir reguliari mankšta pagerina kraujotaką ir sutrumpina opos gijimo laiką. Gydytojas taip pat gali pasiūlyti suspausti žaizdą tvarsčiu arba specialiu kojų apvyniojimu, kad opa nedidėtų. Pažeidimai paprastai užtrunka keletą mėnesių, kol jie visiškai išgydomi, tačiau simptomai paprastai išnyksta per kelias savaites, laikantis gydytojo nurodymų.