Kas yra vasaros pleistras?

Vasaros lopinėlis yra tam tikra liga, pažeidžianti kai kurias velėnos rūšis, ypač Poa pratensis arba Kentukio melsvąsias žoles, Poa annua arba vienmetes melsvąsias žoles ir kai kurias Festuca genties rūšis. Jis taip pat žinomas kaip Poa pleistras, greičiausiai dėl žolių, kurias jis dažnai paveikia, genties. Liga dažnai pasireiškia kaip apskritos arba pusmėnulio formos blyškios, sausos žolės dėmės, kurios galiausiai miršta, jei jos negydomos, ir susidaro plikos dėmės. Vienmetėje mėlynakėje liga turi „varlės akies“ požymį, kai šiaudų spalvos žolės žiedo viduryje yra mažas žalios žolės lopinėlis. Kai kurios žole apaugusios vietos, kuriose galima įsigyti vasaros lopą, yra golfo aikštynai, sporto aikštynai ir namų veja.

Pagrindinė vasaros pleistro priežastis yra grybelis, vadinamas „Magnaporthe poae“. Grybelis dažniausiai randamas dirvožemyje ir tikrai neužpuola žolės, kol neatsiranda kai kurie išoriniai veiksniai, vienas iš kurių yra karštas oras. Magnaporthe poae specialiai pažeidžia augalų šaknis ir sukuria tamsias sruogas, vadinamas hifais, kurias galima pamatyti mikroskopu. Jei plika akimi pastebėsite, vasariniu pleistru užkrėsti augalai turės plonas ir mažiau šaknų sruogų, kurios atrodys nekrozuotos arba negyvos.

Kaip rodo pavadinimas, vasaros pleistras yra paplitęs vasaros sezono metu nuo birželio iki rugsėjo mėn. Taip yra todėl, kad aukšta temperatūra neleidžia jau užkrėstoms šaknims palaikyti žolės ir aprūpinti jai pakankamai vandens. Dirvožemis, kurio temperatūra svyruoja nuo 65 iki 70 °F (maždaug nuo 18 iki 21 °C), yra jautrus grybeliui, ypač kai oro temperatūra yra apie 90%deg;F (apie 32%deg;C) arba karštesnė. Grybai dažnai klesti drėgnose ir drėgnose vietose, todėl reguliariai prižiūrimose ir laistomose žemėse, tokiose kaip golfo aikštynai ir suprojektuoti kraštovaizdžiai, kyla didesnė rizika gauti Poa pleistrą. Kiti ligą skatinantys veiksniai – nepakankamas drenažas, oro cirkuliacijos stoka, stipriai suspausta dirva.

Kad vasarinis lopas nesusidarytų arba toliau neužkrėstų žolės, dirvos pH turi būti nuo 6.0 iki 6.5, nes šiek tiek rūgštus pH grybui nėra palankus. Tai galima padaryti pamaitinant dirvą šiek tiek azoto. Taip pat reikėtų sumažinti laistymo dažnumą ir kiekį, taip pat galima įrengti drenažo sistemą, kuri išlaisvintų per didelę drėgmę. Jei įmanoma, dirvą galima suarti, kad sumažėtų tankinimas ir būtų užtikrinta tinkama oro cirkuliacija. Fungicidus galima naudoti ir tuomet, jei vasarinis pleistras jau išplito, nors tai veiksmingesnė kaip profilaktinė priemonė.