Paprasčiau tariant, vazopresino receptorius reiškia funkcinį receptorių, esantį ląstelės paviršiuje, kuris priima hormono vazopresino prisijungimą. Žinduolių fiziologijoje šis svarbus hormonas kontroliuoja daugybę kūno funkcijų, įskaitant pralaidumą ir kraujospūdžio reguliavimą. Hormonai veikia ne tik būdami kraujyje, bet ir reikalauja specifinių receptorių kaip sudėtingo proceso, vedančio į tikrus fiziologinius pokyčius, žingsnio.
Vazopresino receptorius galima rasti viename iš trijų pagrindinių potipių. Šie potipiai yra AVPR1A, AVPR2 ir AVPR1B, kurie visi yra sudėtingesnių, mediciniškai vadinamų pavadinimų akronimai. Pirmasis potipis, AVPR1A, yra vazopresino receptorius, atsakingas už vazokonstrikciją. Kraujagyslių susiaurėjimas reiškia procesą, kai mechaniškai mažėja kraujagyslės apimtis, dėl kurios padidėja kraujospūdis, remiantis fiziniu dėsniu, kad plotas ir slėgis yra atvirkščiai susiję.
Antrasis vazopresino receptorius, AVPR1B, kontroliuoja specifines neurologines funkcijas. Argenino vazopresino receptorius 2 arba AVPR2 turi antidiuretinį poveikį organizmui, kai jį stimuliuoja vazopresinas. Tai iš esmės reiškia, kad dėl to kūnas sulaiko vandenį, padidindamas skysčių kiekį organizme. Jei yra daugiau skysčių, tikėtina, kad sistemoje bus daugiau kraujo, todėl padidės slėgis, pagrįstas tūriu ir slėgiu, kurie yra tiesiogiai susiję, o kraujagyslės apimtis išlieka pastovi.
Naudojant vaistus, vazopresino receptoriai gali būti nukreipti į norimą fiziologinį poveikį. Paimkime, pavyzdžiui, asmenį, kuris kenčia nuo aukšto kraujospūdžio. Aukštas kraujospūdis arba hipertenzija yra žalingas įvairiais būdais ir gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas. Vazopresinas padidina kraujospūdį, todėl norėdami jį sumažinti, gydytojai gali bandyti sumažinti vazopresino veikimą organizme. Kadangi vazopresino kiekis paprastai yra gana pastovus, alternatyvi reguliavimo priemonė būtų receptorių kiekio mažinimas.
Siekiant sumažinti veikiančių receptorių skaičių, į organizmą patenka farmacinė medžiaga, kuri konkuruoja su vazopresinu dėl receptorių vietos, pavyzdžiui, tablečių pavidalu. Jei receptorius būtų užraktas, o vazopresinas – raktas, pagal šią analogiją kraujospūdį mažinantis vaistas gali būti laikomas alternatyviu raktu. Kiekvienoje spynoje vienu metu gali būti tik vienas raktas, todėl alternatyvūs raktai gali užpildyti pakankamai receptorių, kad vazopresinas būtų mažiau paplitęs, o tai reiškia, kad kraujospūdis nėra toks aukštas. Tokios analogijos dažnai naudojamos kaip priemonė įsivaizduoti abstrakčius procesus, tokius kaip hormonų ir receptorių surišimas, kurie padeda reguliuoti žmogaus kūną.