Vasovagalinė sinkopė yra alpimo epizodas, kurį sukelia pernelyg agresyvus fizinis refleksas, kuris akimirksniu sulėtina deguonies tekėjimą į smegenis, todėl pacientas praranda sąmonę. Žmonės vazovagalinį sinkopą vadina įprastu alpimu, refleksiniu sinkopu, neuromediuojamu sinkopu arba neurokardine sinkope. Tokie alpimai paprastai nėra kenksmingi, nebent kas nors nukristų ir nesusižalotų, apalpimas kartais gali būti pagrindinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, kraujotakos sutrikimo, požymis, todėl nualpus svarbu kreiptis į gydytoją.
Žmonės gali patirti vazovagalinį alpimą ir būti visiškai sveiki. Kai kurie žmonės vieną ar du kartus gyvenime patiria epizodą, o kiti gali patirti daugybę epizodų. Apalpimą dažniausiai sukelia stresas, nepatogi fizinė padėtis, karštis, dehidratacija, perpildytos vietos ar šokas.
Vasovagalinio epizodo metu kraujagyslės išsiplečia, o širdies susitraukimų dažnis išlieka toks pat arba sulėtėja dėl klajoklio nervo stimuliacijos, kuris, be daugelio kitų dalykų, reguliuoja širdies plakimą. Dėl to sumažėja kraujospūdis, todėl kraujas kaupiasi kojose. Sumažėjęs kraujospūdis apsunkina kraujo spaudimą į smegenis, todėl pacientas alpsta, nes smegenims trūksta deguonies. Pacientai dažnai jaučia įspėjamuosius požymius, tokius kaip išblyškimas, alpimas ar pykinimas arba dėmių matymas prieš alpstant.
Yra keletas žingsnių, kurių galima imtis norint išspręsti vazovagalinę sinkopę, jei tai pasikartojanti problema. Kartais vaistai gali padėti pacientui palaikyti kraujospūdį, kad išvengtų alpimo arba pašalintų stresines reakcijas, kurios sukelia vaguso reakciją. Gali būti naudinga gerti skysčius ir palaikyti aukštą skysčių kiekį, o kai kuriems pacientams taip pat naudinga atlikti kvėpavimo pratimus ir kitus streso įveikimo patarimus, kurie gali padėti jiems jaustis patogiau stresinėse situacijose.
Pacientai, linkę į vazovagalinę sinkopę, paprastai susipažįsta su įspėjamaisiais ženklais. Kai pacientas žino, kas gali nualpti, patariama sėdėti ar gulėti, taip pat paprašyti vietos. Pacientai taip pat gali norėti įspėti draugus ir šeimos narius, kad jų neišgąsdintų alpimo epizodai. Tais atvejais, kai gydymas ir gydymas nėra veiksmingi, valdymas paprastai yra nukreiptas į tai, kad pacientai nepatektų į aplinką, kurioje gali apalpti, ir skatinami pacientai kalbėti, kai jie ruošiasi alpti, kad aplinkiniai žmonės galėtų įsitikinti, kad jie yra saugūs.
Pasikartojantys alpimo epizodai gali kelti susirūpinimą. Diagnostiniai tyrimai gali būti atliekami siekiant sužinoti daugiau apie tai, kodėl kas nors alpsta, kad būtų pašalintos galimos priežastys, išskyrus vazovagalinius epizodus.