Žmogaus vėdinimo dažnis reiškia įkvėpimų skaičių per tam tikrą laiką, dažniausiai per minutę. Tai turės įtakos laikui, kurio reikia, kad deguonis pakeistų anglies dioksidą raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Kvėpavimą arba kvėpavimą galima išmatuoti skaičiuojant krūtinės ir pilvo judėjimą aukštyn, kai plaučiai prisipildo oro. Vėdinimo greitis skirstomas į tris kategorijas: minutinė ventiliacija, alveolių ventiliacija ir negyvos erdvės ventiliacija.
Minutės ventiliacija – tai bendras oro kiekis, įtraukiamas į plaučius ir iškvepiamas per 60 sekundžių. Jis apskaičiuojamas skaičiuojant įkvėpimų skaičių per minutę ir padauginus jį iš kiekvieno įkvėpimo tūrio. Minutės vėdinimo greitis paprastai rodomas automatiškai dirbtinio vėdinimo aparate. Didelis minutės ventiliacijos skaičius taip pat žinomas kaip hiperventiliacija.
Alveolių ventiliacija apibūdina deguonies kiekį, kuris patenka į plaučių alveoles per matavimo laiko vienetą. Kvėpavimo metu anglies dioksido ir deguonies molekulės pasklinda alveolėse, o po to cirkuliuoja visame kūne. Alveolių ventiliacijos greitis nustatomas iš bendro deguonies prisotinto oro kiekio atimant oro, kuris alveolėse neprisotinamas deguonimi, tūrį ir padauginus jį iš kvėpavimo dažnio.
Negyvosios erdvės ventiliacija yra terminas, naudojamas apibūdinti oro kiekį, kuris patenka į plaučius kvėpavimo metu, bet nėra prisotintas deguonimi alveolėse. Bendras deguonies neprisotinto oro tūris padauginamas iš kvėpavimo dažnio, kad būtų parodytas negyvos erdvės vėdinimo greitis. Negyvos erdvės vėdinimo greičio padidėjimas gali būti neefektyvaus kvėpavimo proceso požymis.
Vėdinimo greitį gali paveikti skirtingų dujų kiekis kraujyje. Vėdinimo tempas gali padidėti, kai organizme randama didelė anglies dioksido koncentracija. Panašiai padidėjus deguonies kiekiui gali sumažėti ventiliacijos greitis. Pratimai ir kita fizinė veikla taip pat gali padidinti ventiliacijos greitį.
Bendrą plaučių būklę galima įvertinti naudojant prietaisą, vadinamą spirometru. Kvėpavimo takų medicinoje naudojami įvairūs spirometrai. Didžiausio srauto spirometras yra naudojamas išmatuoti iškvėpto oro kiekį per vieną stiprų įkvėpimą. Pneumotachometras yra spirometro tipas, galintis analizuoti skirtingų dujų koncentraciją įkvėptame ir iškvepiamame ore. Kai svarbūs tikslūs rezultatai, atliekama viso kūno pletizmografija.