Vėdrynai yra žydintys augalai, dažniausiai geltonais žiedais, priklausantys Ranunculus šeimai. Vėdrynų rūšių yra dešimtys. Kai kurie yra auginami sodo augalai, tačiau dauguma yra piktžolės. Daugelis vėdrynų auga laukiniais pakelėse, pievose, parkuose ir pievelėse. Daugelio vėdrynų rūšių žiedlapiai šiek tiek išlinkę į viršų suformuoja subtilią puodelio ar dubenėlio formą, o jų forma ir geltona spalva lemia jų pavadinimą.
Kai kurie sodininkystės ekspertai pastebi, kad laukinių vėdrynų atsiradimas sode reiškia, kad dirvoje gali būti molio. Geras drenažas sode gali padėti išvengti vėdrynų augimo. Jie dažnai renkasi drėgną molio dirvą. Vėdrynai yra nuoširdūs augalai ir, jei nepašalinamos visos šaknys, jie linkę ataugti.
Milžiniškas amerikietiškas vėdrynas yra populiarus sodo daugiametis augalas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis atrodo kitaip nei daugelio rūšių vėdrynai. Milžiniškas amerikietiškas vėdrynas auga giliai rožinės, raudonos ir baltos spalvos bei geltonos spalvos, o jo žiedlapiai yra sluoksniuoti. Šios veislės vėdrynai geriausiai auga saulėje ir paprastai žiemą juos reikia paimti į patalpą, todėl svogūnėliams sodinti dažnai tinka konteineriai.
Kai kurios Amerikos indėnų gentys, pvz., Potawatomi ir Ojibwe, vėdrynus naudojo kaip geltonų ir raudonų dažų šaltinį, kad dažytų džiovintas žoles, naudojamas krepšeliams gaminti. Liaudies medicinoje jie taip pat buvo naudojami karpoms šalinti. Tiesiogiai naudojami vėdrynų sultys, spygliai ir sultys gali sukelti pūsles burnoje ir odoje. Vėdrynai yra nuodingi, jei valgomi, ir turi labai aštrų skonį, todėl gyvūnai gali juos palikti ramybėje. Džiovinami jie netenka daugumos toksinų.
Daugelis žmonių prisimena vaikystės žaidimą laikant vėdryną po smakru. Jei ant smakro atsispindėjo geltona spalva, tai reiškė, kad žmogui patiko sviestas. Kai kurie meistrai mėgsta spausti mažas geltonas gėles ir jas papuošti atvirukams bei raštinės reikmenims.