Vegetacinė būsena yra būklė, kai kas nors yra pabudęs, bet nežino. Žmonės paprastai patenka iš komos į tokią būseną, kai jų smegenys pamažu atsigauna po traumos ir pradeda būti budresni bei sąmoningesni. Iš šios būsenos pacientas gali pereiti į minimaliai sąmoningą būseną, o vėliau į pilnos sąmonės būseną. Tačiau kartais pacientai iš šios būsenos neatsigauna, nes jų smegenys yra per stipriai pažeistos.
Daugelis skirtingų įvykių gali pakenkti smegenims ir sukelti komą, įskaitant traumą, infekciją ir neurotoksinų poveikį. Kai pacientas yra vegetacinės būklės, aukštesnės smegenų funkcijos nepastebimos, tačiau paciento smegenų kamienas yra nepažeistas. Tai reiškia, kad pacientas turi tam tikrus pagrindinius refleksus ir dažniausiai gali kvėpuoti savarankiškai, tačiau negali bendrauti, suprasti šnekamosios kalbos ar tikslingai bendrauti su supančia aplinka.
Vegetacinės būklės diagnozavimas yra sudėtingas, o diagnozė klaidingai nutinka. Tai labai problematiška, nes neteisinga paciento diagnozė tiesiogine prasme gali būti skirtumas tarp gyvybės ir mirties. Vienas tyrimas parodė, kad tariamai vegetatyvinės būklės žmonės galėjo mokytis, pavyzdžiui, o tai reiškė, kad jų aukštesnės smegenų funkcijos buvo ne tik nepažeistos, bet ir veikiančios. Smegenų pažeidimus patyrusiems pacientams galima atlikti daugybę tyrimų, siekiant nustatyti jų sąmonės lygį, tačiau tyrimo rezultatai ne visada yra visiškai patikimi; pacientų, dalyvavusių aukščiau aptartame 2009 m. tyrime, buvo diagnozuoti ir patvirtinti, pavyzdžiui, esant vegetatyvinei būsenai, nepaisant to, kad jie nebuvo.
Kai pacientas tokios būklės išlieka ilgiau nei mėnesį, pacientui apibūdinti gali būti vartojamas terminas „nuolatinė vegetacinė būsena“. Atsigauti galima po daugiau nei mėnesio, tačiau laikui bėgant tikimybė mažėja. Teigiama, kad po metų ar daugiau ligonis yra nuolatinės vegetacinės būklės. Tačiau ir tai yra šiek tiek klaidingas įvardijimas, nes buvo užfiksuota atvejų, kai pacientai atsigavo iš tariamai nuolatinių būsenų.
Šios būklės pacientai turi miego ir pabudimo ciklus, gali atmerkti akis, juoktis, verkti ar šypsotis, reaguoti į nemalonius dirgiklius. Tačiau jie nesupranta savo aplinkos. Jiems taip pat reikalinga slaugytoja, nes nors jie gali kvėpuoti patys, jie negali maitintis patys ir jiems sunku atlikti daugumą kasdienių užduočių.
Kai kas nors patiria smegenų sužalojimą, dėl kurio numanoma koma, vegetacinė būsena arba minimaliai sąmoninga būsena, svarbu, kad pacientas turėtų gynėjus. Labai svarbu būti labai nuodugniai diagnozės metu, kad įsitikintumėte, jog ji teisinga, ir kad būtų išvengta situacijos, pavyzdžiui, klaidingai diagnozuojant žmogų, kuriam nustatytas užrakintas sindromas, kai pacientas yra visiškai pabudęs ir sąmoningas, bet negali judėti. Taip pat svarbu pažymėti, kad nė viena iš šių sąlygų nėra lygiavertė smegenų mirčiai.