Veidrodiniai judesiai pastebimi žmonėms, turintiems neurologinių sutrikimų, dėl kurių jie nevalingai judina abi kūno puses, kai pradeda valingą vienos kūno pusės judesį. Paprastame pavyzdyje žmogus gali siekti durų rankenos dešine ranka, o kairė ranka ir ranka nevalingai atliktų tą patį pasiekimo ir sugriebimo judesį. Veidrodinio judėjimo sutrikimas, dar vadinamas veidrodine distonija, yra gana neįprastas ir gali tapti paciento sutrikimu, nes trukdo atlikti užduotis, kai rankos ir kojos turi veikti nepriklausomai viena nuo kitos.
Kūdikiai ir vaikai iki maždaug 10 metų turi tam tikrus veidrodžio judesius. Keliai smegenyse vystosi visą vaikystę, o kai žmonės gimsta pirmą kartą, jiems trūksta tikslaus derinimo, leidžiančio savarankiškai judinti galūnes. Taigi kūdikiai, pavyzdžiui, spardo abiem kojomis, kai nori spardyti viena, arba nevalingai judina vieną ranką, o kita ranka pradeda tyčinį judesį. Labai mažai žmonių daliai šie veidrodiniai judesiai išliks ir suaugus.
Kai kuriems žmonėms veidrodiniai judesiai atsiranda kaip neurologinių sutrikimų, tokių kaip Parkinsono liga, komplikacija. Kadangi dėl degeneracinės ligos suardomos jungtys smegenyse, pacientas praranda dalį motorinės kontrolės ir atsiranda nevalingi judesiai, įskaitant tiką, drebulį ir veidrodžio judesius. Jei kam nors staiga išsivysto ši neurologinė problema, tai gali būti ženklas, kad kažkas smegenyse negerai.
Labai mažai procentų gyventojų šią būklę sukelia genetinė variacija. 2000-ųjų pradžioje atliktais tyrimais buvo nustatytos dvi šeimos – viena Irane, kita – Kanadoje, turinčios paveldėtą veidrodžio judėjimo sutrikimą. Abiejų šeimų nariai smegenų vystymosi metu patiria klaidų, dėl kurių kai kurie neuronai palieka netinkamame pusrutulyje. Dėl to, kai vienas pusrutulis pradeda judėjimą, kartu sureaguoja ir važiuojantys neuronai, todėl priešingoje kūno pusėje esanti galūnė taip pat juda.
Žmonėms, turintiems veidrodinius judesius, gali kilti sunkumų atliekant tokias užduotis kaip spausdinimas, mezgimas ir kita veikla, kai rankos turi judėti savarankiškai. Nors atspindėjimas dažniausiai nėra tikslus, jis pakankamai trikdo, kad būtų sunku valdyti kitą ranką. Adaptyvioji technologija gali būti naudojama padėti žmonėms atlikti užduotis, kurios kitu atveju galėtų būti sudėtingos. Kai kuriems pacientams taip pat naudinga fizinė terapija ir vaistai, skirti gydyti tikui ir drebuliui.