Veiklos koeficientas yra matematinis skaičiavimas, naudojamas įmonės veiklos efektyvumui nustatyti. Tradicinis veiklos koeficientas lygina įmonės veiklos sąnaudas su grynaisiais pardavimais. Bendras grynasis pardavimas apskaičiuojamas imant bendrąsias pardavimo pajamas, atėmus pardavimo grąžą, nuolaidas ir išmokas. Šis santykis padeda įmonėms nustatyti, kaip gerai jos gali generuoti pardavimo pajamas, remdamosi išlaidomis per tam tikrą laikotarpį. Informacija apie šį finansinį rodiklį paprastai pateikiama įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Veiklos koeficientas išreiškiamas procentais, apskaičiuojamu įmonės veiklos sąnaudas padalijus iš grynųjų pardavimų. Gautas skaičius gali padėti suprasti, kaip įmonė gaus pelną, jei pajamos sumažės arba išlaidos padidės. Pavyzdžiui: įmonės, kurios mėnesinės veiklos išlaidos yra 100 milijonų JAV dolerių (USD) ir 500 milijonų JAV dolerių grynieji pardavimai, veiklos koeficientas bus 20%. Apskritai, kuo mažesnis koeficiento skaičiavimas, tuo įmonė turės geresnę galimybę gauti pelną.
Kitas būdas pažvelgti į veiklos koeficientą yra apskaičiuoti pinigų sumą, kurią reikia sugeneruoti veiklos išlaidoms apmokėti. Daugelis įmonių, apskaičiuodamos savo pelno procentą, dažnai naudoja pagrindinius bendrojo pelno koeficientus. Šią formulę galima apskaičiuoti grynuosius pardavimus atėmus parduotų prekių savikainą, padalijus iš grynųjų pardavimų. Gautas skaičius taip pat išreiškiamas pelno procentais už įmonės parduotas prekes. Jei įmonės nori išlaikyti tam tikrą pelno procentą, jos sujungs pradinį veiklos koeficientą ir bendrojo pelno koeficientą, kad sukurtų patobulintą matematinį skaičiavimą.
Mišrus veiklos koeficientas yra parduotų prekių savikaina ir veiklos sąnaudos, padalytos iš grynųjų pardavimų. Šis veiklos koeficientas lemia, kaip įmonė padengia visas išlaidas per apskaitos laikotarpį. Panašiai kaip ir pradinėje formulėje, mažesnis procentinis skaičiavimas paprastai reiškia, kad įmonės uždirba didesnį pelną, palyginti su parduotų prekių savikaina ir veiklos išlaidomis.
Įmonės taip pat gali naudoti kitus veiklos rodiklius, kad nustatytų savo veiklos efektyvumą ir efektyvumą. Kiti veiklos rodiklių tipai apima grynosios vertės ir veiklos sverto skaičiavimus. Grynosios vertės koeficientas parodo, kiek ekonominės vertės įmonė pridėjo iš veiklos. Veiklos sverto koeficientas suteikia informacijos apie tai, kiek išorės skolos ar nuosavybės kapitalo įmonė naudoja verslo operacijoms vykdyti.
Finansiniai rodikliai suteikia įmonėms gaires, kurias galima naudoti kaip palyginimo įrankius verslo aplinkoje. Įmonės gali apskaičiuoti savo koeficientus ir palyginti rezultatus su pirmaujančia įmone arba pramonės standartu. Šis palyginimas gali paskatinti direktorius ar vadovus atlikti gilesnę verslo operacijų analizę ir sužinoti, kaip jų įmonė gali pagerinti savo veiklos rodiklius.