Veiklos marža – tai įmonės veiklos pajamų ir bendrų pardavimų santykis. Tai efektyviai parodo, kiek iš kiekvieno dolerio įmonė paima pardavimui, kurią ji pasilieka kaip pelną. Santykio palyginimas laikui bėgant arba tarp įmonių gali parodyti esminius įmonės verslo veiklos rezultatus.
Veiklos pajamos, naudojamos apskaičiuojant veiklos maržą, yra tiesiog skirtumas tarp veiklos pajamų ir veiklos išlaidų. Iš tikrųjų tai yra pelnas arba nuostolis iš įmonės prekybos. Į skaičius neįtrauktos su prekyba nesusijusios išlaidos, pvz., paskolų palūkanos ar mokesčių mokėjimai.
Veiklos pajamos Jungtinėje Karalystėje žinomos kaip veiklos pelnas. Šis terminas taip pat dažnai vartojamas pakaitomis su EBIT arba pajamomis prieš palūkanas. Griežtai kalbant, yra nedidelis skirtumas tarp veiklos pajamų ir EBIT: pastarasis taip pat atsižvelgs į ne veiklos pajamas. Tai pajamos iš kitų šaltinių, o ne iš įmonės prekybos, pavyzdžiui, palūkanos už paskolas, suteiktas kitoms įmonėms, arba dividendai ir investicijų palūkanos.
Pagrindinis koeficiento naudojimo pranašumas yra tai, kad jį paprasta apskaičiuoti ir aiškiai matyti, kaip gerai vyksta įmonės prekyba. Pavyzdžiui, įmonė, kurios veiklos marža yra 20%, uždirbs 20 centų ikimokestinio pelno nuo kiekvieno dolerio (USD), kurį ji gauna pajamų. Tai taip pat palengvina įvairių įmonių palyginimą.
Didelę veiklos maržą turinti įmonė nebūtinai yra puikios finansinės būklės, nes gali turėti didelių skolinių įsipareigojimų. Panašiai įmonė, turinti mažą veiklos maržą, gali būti geros būklės, jei ji neturi skolų arba prekiauja mažais mokesčiais apmokestinamame regione. Abiem atvejais koeficientas yra tiesiog naudingas būdas pamatyti, kaip įmonės prekybos veikla gali paveikti jos finansinę galią laikui bėgant. Tai taip pat suteikia tam tikros informacijos apie įmonės jautrumą rizikai: mažą veiklos maržą turinčiai įmonei gali kilti problemų, jei jos gaminių paklausa sumažės arba gamybos sąnaudos netikėtai padidės.
Kai kurie skaičiai gali būti neįtraukti į veiklos maržos skaičiavimus, net jei jie techniškai yra veiklos pelno dalis. Vienas iš pavyzdžių – teismo bylose atlikti mokėjimai. Nors tai gali būti reikšminga pinigų srauto dalis, jos yra diskontuojamos iš veiklos maržos, nes nėra teisingas pagrindinės veiklos sąnaudų ir pajamų vaizdas.