Veiksmo tremoras yra drebulys, susijęs su savanorišku judėjimu. Pavyzdžiui, galima sakyti, kad žmogus, kuris patiria drebėjimą paspaudęs mygtuką, patiria drebėjimą. Tremoras apskritai, o ne tik veiksmų drebulys, kelia susirūpinimą, nes rodo, kad kažkas turi neurologinių problemų, kurias reikia spręsti, arba ji gali pablogėti. Neurologas paprastai yra medicinos specialistas, kuris kreipiasi į drebulį, nors neurologas gali rekomenduoti papildomų medicininės priežiūros paslaugų teikėjų, kad išspręstų problemą ir padėtų pacientui susidoroti.
Tremoras yra vienas iš labiausiai paplitusių neurologinių simptomų, ir yra daug skirtingų tipų. Svarbu atskirti drebulius, nes skirtingų rūšių drebėjimo priežastys ir gydymo metodai skiriasi. Esant veiksmingam tremorui, taip pat žinomam kaip kinetinis tremoras arba tyčinis tremoras, pacientas turi problemų su smegenėlėmis, kurios sukelia drebulį po savanoriškų judesių. Smegenėlių problemų gali sukelti daugybė dalykų, pradedant nuo toksinų poveikio ir baigiant progresuojančia neurologine liga.
Jei nustatomas veiksmo drebulys, pacientas turi kreiptis į neurologą įvertinti. Neurologas gali ištirti ir apklausti pacientą bei paprašyti medicininės patikros, pvz., smegenų skenavimo ir kraujo tyrimų, kad nustatytų galimas drebulio priežastis. Neurologas taip pat gali aptarti metodus, kurie gali būti naudojami veiksmo drebėjimui valdyti, kad pacientas būtų patogiau ir funkcionalesnis, nes drebulys gali sutrikdyti kasdienę veiklą ir apriboti pacientų savarankiškumą.
Laikui bėgant veiksmų drebulys gali pablogėti. Kai kuriais atvejais taip yra todėl, kad pacientas turi degeneracinę būklę, kurios negalima išgydyti, nors tai gali būti pavykę sulėtinti ligos progresą. Kitais atvejais taip gali būti todėl, kad gydytojas dar nenustatė drebėjimo priežasties. Tremoro progresavimas iš tikrųjų gali būti naudingas diagnostinis užuomina, rodantis, kad gydytojo požiūris į problemą neveikia, ir taip atmesti priežastis, kurias gydytojas galėjo iškelti.
Svarbu atskirti veiksmo tremorą nuo ramybės būsenos. Esant drebėjimui, atsiranda nevalingas judesys, pvz., drebulys, kai pacientas pradeda valingą judesį. Esant ramybės drebėjimui, pacientas jaučia drebulį ir drebulį, kai jis nejuda. Drebulys ramybės būsenoje garsiai siejamas su Parkinsono liga – degeneracine neurologine būkle, dažniausiai pasireiškiančia vyresnio amžiaus žmonėms.