Vėjaraupių pūslelės yra bėrimo dalis, atsirandanti ant šia liga užsikrėtusio žmogaus odos. Pūslių skaičius kiekvienam žmogui skiriasi. Taip pat pūslių ir ligos sunkumas bei skaičius gali priklausyti nuo lyties ir amžiaus. Suaugusieji dažnai patiria sunkesnę vėjaraupių formą nei vaikai. Be to, suaugę vyrai dažnai patiria sunkesnius simptomus nei suaugusios moterys. Susirgus vėjaraupiais svarbu apsilankyti pas gydytoją, kad jis patartų ir gautų vaistų, kurie gali padėti sumažinti ligos sunkumą.
Pačios pūslelės (taip pat žinomos kaip pūslelės) iš tikrųjų yra „raupai“, susiję su vėjaraupiais. Paprastai prireikia kelių dienų, kol atskira pūslelė sprogsta, susidaro pluta ir pradeda gyti. Jie dažnai būna raudonos spalvos ir pakilę nuo odos. Jie prisipildo skysčiu, kuris, kaip ir kitos odos pūslelės, yra skaidrus arba šiek tiek drumstas. Šis skystis prasiskverbia iš lizdinės plokštelės, kai ji sprogsta. Šiuo metu, kai skystis ištekės iš pūslelių, raupuose susidarys šašas ir oda pradės valytis.
Naujos pūslelės ant odos gali atsirasti maždaug nuo penkių iki septynių dienų, kol užsikrėtęs asmuo sveiksta. Daugeliu atvejų pūslelės išgyja nesukeldamos odos randų. Tačiau jei pūslelės yra subraižytos arba pažeidžiamos po to, kai pradeda pluta, gali atsirasti randų. Tai beveik taip pat, kaip lengvas odos įpjovimas ar įbrėžimas dažnai užgyja be randų, bet ne, jei žaizda kelis kartus atidaroma arba šašas pašalinamas kelis kartus.
Vienas iš vėjaraupių požymių yra niežulys ant odos ir aplink pūsles. Žmonėms, patiriantiems šį diskomfortą, patariama nebraižyti nuospaudų, nes tai gali ne tik susidaryti randams, bet ir sukelti papildomų odos infekcijų. Gydytojai dažnai rekomenduoja vietinio poveikio priemones, kurios gali būti naudojamos ir vėjaraupių pūslelėms išgydyti, ir niežėjimui gydyti. Gydytojas taip pat gali paskirti geriamąjį antihistamininį preparatą, kad sumažintų niežulio diskomfortą. Svarbu nevartoti tokių geriamųjų vaistų, prieš tai nepasitarę su gydytoju ar pediatru.