Iš esmės yra du vaizdinių duomenų atvaizdavimo būdai kompiuteryje: taškais ir geometrija. Metodas naudojant taškus, kai kiekvienam pikseliui nurodoma, kur eiti, kartais vadinamas bitmap vaizdavimu ir plačiau žinomas kaip rastrinė grafika. Metodas naudojant geometrines formules yra žinomas kaip vektorinė arba vektorinė grafika.
Istoriškai vektorizuoti vaizdai buvo dažnai naudojami, nes jiems reikėjo daug mažiau atminties nei rastriniams vaizdams. Dauguma seniausių grafinių kompiuterių naudojo grafiką, kuri pasižymėjo ilgais lankais, apskritimais ir kitomis paprastomis geometrinėmis figūromis, nes jas buvo galima pavaizduoti tik keliomis matematikos eilutėmis, o ne detaliu aprašymu, kur turi atsirasti kiekvienas pikselis. Kadangi kompiuteriai tobulėjo ir atmintis tapo mažiau problema, vektorizuoti vaizdai tapo rečiau naudojami daugelyje programų, kur jie buvo pakeisti rastriniais vaizdais. Tačiau vektorizuota grafika vis dar išlieka ir dėl daugelio priežasčių pastebimas populiarumo atgimimas.
Vektorizuoti vaizdai apibūdina kiekvieną jų formos aspektą matematine formule. Norėdami pamatyti, kaip tai gali būti naudinga, įsivaizduokite paprastą formą, pavyzdžiui, apskritimą. Rastriniame vaizde 100 pikselių pločio apskritimas turės saugoti vietą, kurioje yra kiekvienas iš 1,000 pikselių srities pikselių. Jei priartintumėte tą vaizdą, pamatytumėte pikseliavimą, nes buvo aprašyti tik tie 1,000 pikselių.
Priešingai, vektorizuotame vaizde paprasta matematinė formulė apibūdintų apskritimo spindulį ir tai, kad jis yra tikras apskritimas, o procesorius galėtų apskaičiuoti likusią dalį. Tai ne tik turi daug mažiau informacijos, bet ir priartinus vaizdą, jo linija ir toliau būtų lygi, nes procesorius tiesiog skaičiuotų apskritimo lanką. Tai leidžia daug lengviau manipuliuoti vektoriniais vaizdais – auginti ar susitraukti, susukti ir išlenkti – be jokių iškraipymų ar neprarandant kokybės. Tai taip pat reiškia, kad didesnės raiškos monitoriai rodys vektorizuotus vaizdus kaip didesnės raiškos grafiką, o rastrinė grafika turi nustatytą maksimalią skiriamąją gebą, kuria ją galima peržiūrėti, o virš jos nepastebimas padidėjimas.
Vektorizuoti vaizdai dažniausiai naudojami kuriant kompiuterinį dizainą, daugelyje atvaizduotų filmų specialiųjų efektų ir vis dažniau kompiuterinei animacijai. Populiariame „Flash“ formate naudojami vektorizuoti vaizdai, todėl daug mažesnių failų skiriamoji geba yra daug didesnė nei tradicinė rastrinė grafika, todėl vaizdai idealiai tinka interneto programoms ir filmams.
Nuolat besivystanti kompiuterinio intelekto sritis yra automatizuotas rastrinis konvertavimas į vektorių. Daugelis programų bando automatizuoti rastrinės grafikos, pvz., paveikslo ar nuotraukos, transformavimo į vektorizuotą versiją, kurią būtų galima lengviau manipuliuoti, o daugeliu atvejų failo dydis gali būti daug mažesnis. Daugelyje vektorinių vaizdų programų, pvz., „Freehand“, yra „Trace“ įrankis, kuris automatizuoja šį procesą, ir yra daugybė specializuotų programų, kurių kiekviena turi savo privalumų ir trūkumų.