Vėdinimo tūris – tai oro kiekis, kuris per plaučius judinamas per tam tikrą laikotarpį, klasikiniu būdu per vieną minutę. Vėdinimo tūris gali labai skirtis, priklausomai nuo to, ką kas daro, ir nuo asmens sveikatos būklės. Pavyzdžiui, ramybės būsenoje esantis žmogus turės mažesnį ventiliacijos tūrį nei sportininkas, esantis aukščiausios būklės, sprunkantis į finišo liniją. Jei pacientas naudoja respiratorių, ventiliacijos tūris yra vienas iš dalykų, kuriuos galima kontroliuoti, kad pacientas jaustųsi patogiai ir kad pacientas gautų pakankamai deguonies gyventi.
Žmonės ir daugelis kitų organizmų kvėpuoja, nes jų ląstelėms reikia deguonies. Kiekvieną kartą, kai kas nors įkvepia ir į plaučius patenka oro, plaučiuose vyksta dujų mainai. Atliekų produktais, tokiais kaip anglies dioksidas, prekiaujama su ore esančiu deguonimi, todėl šios atliekos gali būti pašalintos iš organizmo, kai žmogus iškvepia, o deguonis patenka į kraujotakos ląsteles. Vėdinimo tūris turi didelę įtaką deguonies kiekiui organizme.
Kai kas nors daro fizinį krūvį, organizmui reikia daugiau deguonies, todėl žmonės sunkiai kvėpuoja užlipę laiptais, o sportininkai sunkiai kvėpuoja varžydamiesi ar treniruodamiesi. Ir atvirkščiai, ramybės būsenoje žmogui neturėtų būti labai didelis deguonies poreikis. Tiems „Spiegato“ skaitytojams, kuriems įdomu, kaip veikia hiperventiliacija, dėl hiperventiliacijos sumažėja anglies dioksido kiekis kraujyje, dėl to pakyla kraujo pH, dėl to susiaurėja kraujagyslės ir atsiranda galvos svaigimas.
Galima išmatuoti žmogaus ventiliacijos tūrį nustatant, kiek įkvėpimų atliekama kiekvieną minutę, ir išmatuojant oro kiekį, kurį žmogus gali įkvėpti ir iškvėpti su kiekvienu įkvėpimu. Medicininio tyrimo metodas, žinomas kaip spirometrija, gali būti naudojamas norint nustatyti, kiek oro žmogus gali įkvėpti, kad būtų galima daryti išvadas apie ventiliacijos tūrį ir rinkti duomenis apie lėtinę sveikatos būklę, pvz., astmą.
Jei asmuo negali kvėpuoti savarankiškai, ventiliacijos tūrį turi kontroliuoti slaugytojas arba pirmasis gelbėtojas. Pavyzdžiui, atliekant širdies ir plaučių gaivinimą, ventiliacijos tūris priklauso nuo to, kiek pacientas kvėpuoja kiekvieną minutę. Pacientų, naudojančių dirbtiniam kvėpavimui naudojamus ventiliatorius, ventiliacijos tūris reguliuojamas keičiant ventiliatoriaus nustatymus, kad padidėtų arba sumažintas oro kiekis, kuris kas minutę prateka per plaučius.