Venų liga yra sveikatos būklė, kurią sukelia nenormalios arba pažeistos venos, kraujagyslės, pernešančios kraują į širdį. Venų ligos atsiranda, kai venoje pažeidžiami vožtuvai, reguliuojantys kraujo tėkmės kryptį, todėl atsiranda vadinamasis venų nepakankamumas, nes sutrinka kraujotakos sistemos gebėjimas išsiųsti deguonies prisotintą kraują atgal į širdį. Tai leidžia kraujui, praeinančiam per pažeistas venas, kauptis arba nutekėti, dažniausiai kojose, o tai dar labiau pažeidžia venas, jas išplečiant ir gali pažeisti netoliese esančius audinius. Kai kurios venų ligos formos turi visų pirma kosmetinį poveikį, tačiau sunkesnės formos gali sukelti skausmą, judėjimo sutrikimą ir sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, odos opas. Kai kuriais atvejais venų liga gali būti mirtina, sukeldama odos vėžį arba mirtiną kraujo krešulį.
Venų ligos turi keletą galimų priežasčių. Kai kuriais atvejais jie atsiranda dėl įgimtų venų defektų, dėl kurių vožtuvai negali tinkamai veikti. Juos gali sukelti venų uždegimas, vadinamas flebitu, kurį savo ruožtu gali sukelti infekcijos, fizinės traumos ar cheminiai dirgikliai. Kraujo krešuliai gali sukelti venų ligas dėl venų ištempimo ar uždegimo. Ligas gali sukelti kraujagyslių sužalojimai, veikla ar veikla, kuri sukelia fizinį krūvį kojoms, arba nėštumas. Liga dažniau serga moterys nei vyrai dėl hormoninio poveikio, o rizika yra didesnė žmonėms, turintiems antsvorio arba aukšto ūgio.
Vietos ligos pasekmės dažniausiai pastebimos kojose ir pėdose. Asmeniui, kenčiančiam nuo venų nepakankamumo, susikaupęs ir nutekėjęs kraujas apatinėse galūnėse gali sukelti skausmą, uždegimą, sunkumo jausmą stovint ar einant. Aplink kulkšnis gali pakisti odos spalva, o sunkesniais atvejais toje pačioje vietoje gali atsirasti opų. Sunkiais atvejais venų liga gali sukelti pakankamai skausmo ar sunkumo kojose, kad sutrikdytų sergančiojo gebėjimą ilgą laiką atsistoti ar vaikščioti. Kraujo kaupimasis kojose taip pat gali sukelti nedidelius sužalojimus, kurie gali sukelti didelį kraujo netekimą.
Kai kurie venų ligų padariniai pastebimi tiesiogiai pačiose venose. Dėl mažų venų išsiplėtimo sergančiojo odos paviršiuje ant odos gali atsirasti išsiplėtusių kraujagyslių, vadinamų voratinklinėmis venomis, sankaupos, kurios yra mėlynos, raudonos arba violetinės spalvos, o kai kuriais atvejais tampa skausmingos. Panaši problema didesnėse venose sukelia venų išsiplėtimą, dėl kurio pažeistos venos susisuka ir išsiplėtė, dažnai pastebimai išsipūtusios į odą ir tampa glamžytos arba panašios į virvelę. Abi sąlygos dažniausiai pasireiškia kojose, bet gali atsirasti ir kitur.
Dėl venų susirgimų dažniau formuojasi kraujo krešuliai, nes dėl pažeistų venų sulėtėja kraujotaka ir padidėja uždegimas dėl traumų. Jei krešulys lieka vietoje, jis sukelia tolesnį venos uždegimą arba tromboflebitą, kuris dar labiau apsunkina venos pažeidimą. Jei giliojoje venoje susidaro krešulys, išsivysto būklė, vadinama giliųjų venų tromboze, kai yra didelė rizika, kad krešulys išsiskirs ir pradės keliauti per kraujotakos sistemą, kol įstrigs plaučių arterijose ir gali sukelti mirtina blokada, vadinama plaučių embolija.
Ilgalaikė venų liga laikui bėgant gali paūmėti, nes kaupiasi žala, todėl atsiranda būklė, vadinama lėtiniu venų nepakankamumu. Patinimas ir uždegimas tampa sunkesni, galiausiai taip stipriai apsunkina kraujotaką, kad sutrinka maistinių medžiagų ir deguonies tekėjimas į sergančiojo odą. Oda pažeidžiama ir uždegama, galiausiai atsiranda būklė, vadinama venų staziniu dermatitu, kai oda tampa sausa, odinga ir pakitusi spalva. Padidėjęs kraujo kaupimasis kojose taip pat gali sukelti odos opų, vadinamų veninėmis stazinėmis opomis, kurios yra skausmingos ir kai kuriais atvejais tampa vėžinėmis.