Venų apsigimimas yra pažeidimas, atsirandantis dėl išsiplėtusių venų, kurios susiformavo nenormaliai. Šie pažeidimai paprastai matomi odoje, bet gali būti ir raumenyse, kauluose ar organuose. Jie gali atsirasti smegenyse, tačiau, pasak Bostono vaikų ligoninės, apskaičiuota, kad tokio tipo venų apsigimimų pasitaiko tik apie 0.5%.
Venų apsigimimai dažniausiai būna tamsiai mėlyni ir minkšti, nors gali sukietėti, jei susidaro krešulys. Jų dydis gali būti įvairus – nuo smeigtuko galvutės dydžio taškų iki didelių, daugelio colių skersmens pažeidimų. Apsigimimas gali pasirodyti kaip vienas pažeidimas arba gali būti vienas iš daugelio.
Esant venų apsigimimui, venų sienelėse trūksta lygiųjų raumenų ląstelių, būdingų normaliai venai. Nors tiksli priežastis nežinoma, DNR tyrimai šeimose, kuriose yra daug venų apsigimimų, parodė genų, atsakingų už ryšį tarp ląstelių gleivinės ir lygiųjų raumenų ląstelių venų sienelėse, mutacijas. Nėra įrodymų, patvirtinančių mintį, kad bet koks maistas ar vaistai nėštumo metu gali sukelti venų apsigimimus.
Yra keletas ligų ir būklių, susijusių su venų apsigimimais. Glomoveninėse malformacijose yra nervinių ląstelių, todėl apsigimimai sukietėja ir įsitempia. Šie apsigimimų tipai gali būti paveldimi ir dažnai atsiranda keliose vietose. Mėlynos gumos dėmės nevus sindromas apima daugybę guminių pažeidimų, kurie gali atsirasti tiek išorėje, tiek viduje.
Skrandžio ar virškinimo trakto pažeidimai gali sukelti stiprų pilvo skausmą ir kraujavimą, todėl paprastai juos reikia chirurginiu būdu pašalinti, kad būtų išvengta tokių komplikacijų. Maffucci sindromui būdingi venų apsigimimai ir kaulų išaugos, vadinamos enchondromomis. Tai gali sukelti rimtų deformacijų, kurios gali pablogėti su amžiumi, o pažeidimai ir enchondromos gali tapti piktybiniais, todėl gali prireikti nuolatinės rentgeno nuotraukos ir biopsijos.
Venų apsigimimai dažniausiai yra kosmetinė problema, tačiau jie gali sukelti ir kitų komplikacijų. Jie gali išsiplėsti ir augti dėl amžiaus, traumų, brendimo ar nėštumo, taip pat gali susidaryti kraujo krešulių, kurie gali trukdyti aprūpinti krauju į apsigimimą supančias sritis. Daugelis jų taip pat yra labai skausmingi ir jautrūs, todėl būtinas gydymas. Venų apsigimimas skrandyje ar smegenyse gali plyšti ir sukelti staigų kraujavimą, sukeldamas skubią medicinos pagalbą.
Labai maži venų apsigimimai gali būti gydomi ir pašalinami lazeriu, tačiau daugeliui jų reikia kitokio gydymo. Dvi pagrindinės gydymo galimybės yra chirurginis pašalinimas ir skleroterapija. Skleroterapija apima injekciją į venų apsigimimą, siekiant sumažinti nenormalią veną ir sumažinti apsigimimo dydį bei išvaizdą. Šias injekcijas gali tekti kartoti keletą kartų, o jei skleroterapijos gydymas nepavyks, vis tiek gali prireikti chirurginio pašalinimo.