Verslo informacija yra bet kokie faktai, skaičiai, pasakojimas ar žvalgybos informacija apie įmonės veiklą. Tai apima pačios įmonės ir išorės reporterių ar analitikų sukurtą medžiagą. Dažniausiai viešai prieinama verslo informacija yra rinkos tyrimai. Tai apima įmonių skelbiamą finansinę ir veiklos informaciją bei verslo ir investicijų ekspertų atliekamą šios informacijos poveikio analizę.
Įstatymai įpareigoja valstybines korporacijas kasmet skelbti informaciją apie finansus ir veiklą, kad akcininkai ir potencialūs investuotojai būtų informuoti apie bendrovės reikalus. Korporacijos paprastai skelbia metinę ataskaitą apie savo veiklos rezultatus per metus, pateikia audituotą finansinę atskaitomybę peržiūrai ir išleidžia įvairių tipų rinkodaros medžiagą ir periodinius leidinius, kurie remia veiklą. Šie sistemingi faktų ir skaičių paskelbimai sukuria istorinius korporacijos veiklos rezultatus laikui bėgant ir sudaro pagrindinį verslo informacijos rinkinį, kurį visuomenė naudoja aptardama ir analizuodama pramonę.
Bendrai atskirų korporacijų sukurta verslo informacija yra pagrindinė medžiaga, kurią ekspertai naudoja darydami išvadas apie rinkas ir ekonomiką. Ją peržiūri investavimo specialistai, kad galėtų palyginti vienos ir kitos korporacijos veiklos rezultatus, kad galėtų formuoti strategijas ir teikti rekomendacijas. Naujienų žiniasklaida taip pat remiasi korporacijų pateikta informacija, kad paskatintų savo pranešimus. Šis korporacijų reguliariai teikiamos medžiagos naudojimas sukuria kitą verslo informacijos lygį, kurį išoriškai generuoja trečiosios šalys.
Kitas verslo informacijos tipas yra konkurencinė žvalgyba. Tokia informacija ypač svarbi privačių įmonių kontekste. Kadangi šios bendrovės neprekiauja savo akcijomis viešose biržose, jos neprivalo laikytis viešosios atskaitomybės taisyklių. Nėra lengvo būdo sužinoti šių įmonių finansinę būklę, veiklos būklę ar ateities planus. Egzistuoja ištisa pramonės šaka, skirta rinkti informaciją apie privačias įmones konkurentams ir kitiems, kuriems reikia analizuoti ar palyginti rinką.
Įmonės, užsiimančios privačių įmonių konkurencijos žvalgybos klausimais, paprastai renka verslo informaciją iš viešųjų paraiškų, pvz., pareiškimų teisminėse bylose ir patentų paraiškų, taip pat iš liestinių šaltinių, tokių kaip gandai ir pokalbiai su buvusiais darbuotojais. Valstybinės korporacijos taip pat naudoja konkurencinę žvalgybą, tačiau didžioji jos dalis sukuriama įmonės viduje, kaip strateginio planavimo proceso dalis. Įmonės kontekste konkurencinė žvalgyba yra mažiau tiriamoji, nes didžioji dalis informacijos jau yra viešoji dalis.