Verslo nesėkmė yra tada, kai įmonė yra priversta užsidaryti, nes negali uždirbti pakankamai pajamų savo išlaidoms padengti. Jei verslo savininkai prognozuoja, kad nesėkmė yra akivaizdi, kai kurie iš karto nustos veikti; kiti veikia tol, kol pritrūksta grynųjų. Įkurtos įmonės dažniausiai žlunga dėl ekonominių sąlygų, politinių pokyčių ar valdymo sprendimų. Naujų įmonių žlugimas dažniausiai yra prasto planavimo ar sprendimų priėmimo rezultatas.
Ekonominės sąlygos gali paskatinti verslą žlugti, kai vartotojai keičia savo išlaidų įpročius, pavyzdžiui, nuosmukio, depresijos ir karo metu. Kadangi vartotojai praranda pasitikėjimą ekonomikos ateitimi, jie mažina išlaidas, kad sutaupytų pinigų. Jie perka tik tai, ko reikia, ir atideda pirkti didesnius daiktus, tokius kaip automobiliai, namai ir buitinė technika. Įmonės turi turėti pakankamai grynųjų pinigų šiais ekonomikos nuosmukio laikais, kad išvengtų nesėkmių laukiant, kol vartotojai vėl pradės pirkti.
Politika daro įtaką verslo žlugimui, kai sukuriami nauji įstatymai ar taisyklės, dėl kurių įmonės turi mokėti didesnius mokesčius arba keisti produktus ar įrenginius. Politinis klimatas nuolat keičiasi, vartotojų grupės pasisako už tokius dalykus kaip didesnė apsauga ir ekologiškesnė aplinka. Šie pokyčiai gali ypač įtempti smulkesnes įmones, nes jos gali nesugebėti pakoreguoti savo veiklos, kad išliktų pelningos. Pramonės šakos, kurios jautriai reaguoja į besikeičiančius įstatymus ir reglamentus, pavyzdžiui, sveikatos priežiūra ir draudimas, turėtų turėti nenumatytų atvejų planus, jei būtų nustatyta nauja politika.
Prastas planavimas ir netinkamas sprendimų priėmimas dažnai yra verslo nesėkmės priežastis. Tai apima vadovybę, nuvertinančią konkurencinę aplinką, naudojančią nepakankamą rinkodaros taktiką arba netirdama vartotojų tendencijų. Nesėkmės grėsmės gali būti pašalintos, jei vadovai iš anksto nustato problemas ir sukuria strategijas, kaip užkirsti kelią grėsmei arba sumažinti jos padarinius. Nors įmonės nekontroliuoja ekonominių ar politinių verslo nesėkmės priežasčių, jos gali sumažinti žlugimo tikimybę turėdami stiprius vadovus ir parengę strateginius planus.
Užkirsti kelią verslo nesėkmei ne visada įmanoma. Nepriklausomai nuo verslo dydžio ar pramonės šakos, joje turėtų būti sistema, leidžianti nustatyti, ar verslas eina į nesėkmę. Įmonės turėtų turėti strategijas, kaip kovoti su visomis pastebimomis vidinėmis ir išorinėmis grėsmėmis. Jei verslo savininkas žino apie laukiančius teisės aktus, kurie gali pakenkti jo verslui, jis turėtų nedelsdamas rasti būdų, kaip išlikti pelningu, o ne laukti, kol teisės aktai bus priimti. Tik stipri vadovų komanda ir planavimas gali padėti verslui išvengti verslo nesėkmės.