Jungtinėse Amerikos Valstijose verslo sprendimo taisyklė yra įmonių teismų praktikos aspektas, kuriame teigiama, kad korporacijos direktorių valdyba nebus laikoma atsakinga už klaidas, kurias ji daro, jei sprendimai dėl klaidų buvo priimti sąžiningai. Šios taisyklės idėja yra ta, kad vykdant verslą iš esmės reikia priimti sprendimus, kurie gali būti prieštaringi arba rizikingi, ir kad direktorių valdybos negalėtų veikti laisvai, jei joms nuolat tektų nerimauti dėl galimo akcininkų ieškinio.
Turi būti laikomasi kelių standartų, kad būtų patvirtinta, jog direktorių valdybos nariai negali būti nuginčyti. Visa verslo sprendimo taisyklės prielaida grindžiama idėja, kad valdybos nariai visada dirba geriausiais bendrovės interesais. Jie yra ne tik teisiškai įpareigoti tai daryti, bet ir yra suinteresuoti, kad įmonė būtų geros finansinės būklės, nes jų atlyginimas dažnai priklauso nuo veiklos rezultatų.
Kad būtų taikoma verslo sprendimo taisyklė, sprendimai turi būti priimami sąžiningai, pagrįsti ir turi būti priimti tikint, kad jie buvo priimti geriausiais bendrovės interesais. Pavyzdžiui, direktorių valdyba galėtų atskirti mažai našų automobilių bendrovės padalinį, nes mano, kad įmonei būtų geriausia parduoti tą prekės ženklą, nei bandyti ją atgaivinti. Akcininkas galėjo manyti, kad šis sprendimas buvo neteisingas, tačiau valdybos nariai negalėjo būti nuginčyti, jei jie gali įrodyti, kad elgėsi sąžiningai, manė, kad pasirinkimas buvo teisingas bendrovei ir kad jų sprendimas buvo pagrįstas ir apdairus pagal pramonės standartus. .
Valdybos nariai turi pareigą rūpintis patronuojančia bendrove. Jei manoma, kad buvo padarytas nusižengimas, akcininkas arba, dažniau, akcininkų grupė, gali kreiptis į teismą. Verslo sprendimo taisyklė naudojama peržiūrint tokius atvejus, siekiant nustatyti, ar žmonės turi kostiumą, ar ne. Jei jie tai padarys, direktorių valdyba bus atsakinga už priimtus sprendimus ir bus paprašyta parodyti savo motyvus.
Kai kurie žmonės užginčijo verslo sprendimo taisyklę argumentuodami, kad ji veiksmingai izoliuoja valdybos narius nuo atsakomybės ir kad ja galima piktnaudžiauti. 2009 m. buvo bandoma persvarstyti taisyklę, remiantis tuo, kad tokie standartai, kaip ši, leidžia abejotini verslo praktika, prisidėjusi prie pasaulinio ekonomikos nuosmukio, prasidėjusio 2008 m.