Garsiai skaitydamas knygos ar eilėraščio ištrauką, kalbėtojas gali padaryti tą ištrauką tokią dramatišką ar banalią, kokią jis pasirenka. Ištrauka gali įgyti naują gyvenimą, priklausomai nuo to, kaip kalbėtojas interpretuoja jos reikšmę, niuansus ir balso modelius. Toks skaitymas – ir savo vokalinio atlikimo priskyrimo ištraukai procesas – vadinamas žodine interpretacija.
Žodinis aiškinimas gali būti taikomas bet kokio tipo rašymui – nuo poezijos iki prozos, nuo grožinės literatūros iki negrožinės literatūros, nuo humoristinio iki dramatiško. Atlikėjas interpretuos teksto eilutes, kad nuspręstų, kokią pagrindinę emociją nori perteikti, ir pagal tą emociją atliks savo vokalinį pristatymą. Idėja kyla iš noro suteikti tekstams daugiau charakterio ir emocijų, ne tik sausam, lygiam ar monotoniškam pristatymui.
Stilius mažiau priklauso nuo tikrojo teksto, o labiau nuo skaitytojo pasirodymo, o tai leidžia skaitytojui paversti žodžius bet kokia nuotaika, kurią jis nori pasiekti. Neretas atvejis, kai skaitytojas, norėdamas potekstėje suvaidinti subtilią melodramą, paima dramos ištrauką ir perskaito ją su humoru, arba atvirkščiai. Nors tikrasis ištraukos tekstas neabejotinai yra svarbus, būdas, kuriuo atlikėjas pateikia tekstą, gali sustiprinti arba sumenkinti tai, kas parašyta, pabrėždamas skaitytojo, o ne autoriaus, idėjas ar emocijas.
Žodinis aiškinimas keliais atžvilgiais labai skiriasi nuo bendrosios vaidybos kategorijos. Nors abi formos pabrėžia balso perteikimą, vaidinimas labiau priklauso nuo judesio ir vizualinio pateikimo. Pavyzdžiui, aktoriai dažnai dėvi kostiumus, makiažą ir visapusiškai išnaudoja didelę sceną ar aplinką. Tačiau žodinės vertėjos atlikėjai nenaudoja rekvizitų, grimo ar kostiumų, o pasikliauja vokalu ir subtiliais judesiais, kad ištrauka būtų gyva. Tiesą sakant, rekvizitai ir kostiumai apskritai yra draudžiami pasirodymuose ir konkursuose.
Be paprastos našumo vertės, tokio tipo skaitymas gali būti naudingas iššifruojant ypač sudėtingus tekstus. Skaitant ištrauką garsiai, klausytojas dažnai išgirsta mintis ar sąvokas, kurios buvo prarastos, o emocijų priskyrimas žodžiams leidžia skaitytojams išgirsti ištrauką kitaip. Tai gali būti ypač naudinga vidurinių mokyklų ir kolegijų klasėms, kuriose aiškinimo ir diskusijų idėja yra gyvybiškai svarbi.