Vertinimo koeficientas – investicinio fondo valdytojo veiklos vertinimo metodas. Tai ne tik įvertina, kokią didelę grąžą jis pasiekė, bet ir atsižvelgia į tai, kiek rizikingos buvo investicijos. Tai reiškia, kad aukštas vertinimo koeficientas dažnai laikomas įgūdžių, o ne sėkmės požymiu.
Vertinimo koeficiento poreikis atsiranda dėl to, kad paprasčiausiai žiūrima į neapdorotus fondo valdytojo investicijų skaičius. Kažkas, pasiekęs labai didelę grąžą, galbūt tiesiog surizikavo ir jam pasisekė, o tas pats fondo valdytojas gali sugriūti ir sudeginti ateityje. Nors praeities rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų, išmanūs investuotojai norės geriau suprasti, koks sumanus fondo valdytojas buvo praeityje. Vertinimo koeficientu siekiama išspręsti šią problemą, atsižvelgiant į tai, kaip nepastovios buvo atitinkamos rinkos, taigi, kiek galimybių fondo valdytojas užsidirbti pelno vien tik spėdamas sėkmingai spėti.
Apskaičiuojant vertinimo koeficientą, fondo alfa dalis yra padalinta iš fondų, į kuriuos jie investavo, nesisteminės rizikos. Alfa skaičiavimas yra sudėtingas procesas. Jos techninis apibrėžimas yra vertybinių popierių charakteristikų linijos pertrauka, kuri yra turto rizikos ir atitinkamos rinkos rizikos grafiko palyginimas. Alfą lengviau suprasti pažvelgus į tai, ką ji iš tikrųjų reiškia.
Alfa atsižvelgiama į tai, kiek buvo konkretaus turto kainos svyravimų ir kaip tai lyginama su pagrindinės rinkos svyravimais. Idėja ta, kad turtas, kurio vertė svyravo plačiau, yra rizikingesnė ir todėl labiau linkusi sėkmei, o ne įgūdžiams. Pati alfa yra skaičius, rodantis turto grąžą, pakoregavus pagal šią lyginamąją riziką.
Nesisteminė rizika, kitaip vadinama nesistemine rizika, parodo, kiek svyravo fondo valdytojo pasirinktas turtas, palyginti su visos rinkos svyravimais. Taigi nesisteminė rizika apima problemas, susijusias su tomis konkrečiomis akcijomis, o ne su bendrais rinkos pokyčiais. Teorija teigia, kad nesistemingą riziką galima sumažinti diversifikuojant arba investuojant į platesnį įmonių spektrą.
Todėl vertinimo santykio nustatymas naudojant šias dvi priemones turi du tikslus. Pirma, juo siekiama išsiaiškinti, kiek fondo valdytojo sėkmės nulėmė įgūdžiai, o ne sėkmė. Antra, tai prisideda prie to, kad esant pakankamai diversifikacijai, sėkmė tampa mažiau svarbi, o fondo valdytojui būdingi įgūdžiai tampa ryškesni.