Judėti leidžia skirtingų raumenų grupių koordinacija ir kūno gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą judesio metu. Pusiausvyrą kontroliuoja kūno vestibuliarinė sistema, daugiausia vidinės ausies viduje, reguliuojanti akių judesius ir raumenų kontrolę. Vestibuliarinė fizioterapija – tai terapijos skyrius, skirtas nustatyti ir gydyti pusiausvyros problemas, trukdančias kasdieninei veiklai.
Vestibuliarinė sistema, koordinuota su akimis, arba regos sistema, ir skeleto sistema, susidedančia iš raumenų, kaulų ir sąnarių, nustato ir palaiko kūno padėtis tiek žmogui judant, tiek ramybės būsenoje. Šios sistemos problemos dažnai sukelia galvos svaigimą ar nestabilų žvilgsnį, nesugebėjimą sutelkti dėmesį į objektą, kad išlaikytumėte pusiausvyrą. Dėl to gali atsirasti netvirta eisena arba nesugebėjimas išlaikyti pusiausvyros, ypač judant. Vestibuliarinių sutrikimų simptomai taip pat apima tokius dalykus kaip bendras galvos svaigimas, dar vadinamas galvos svaigimu arba galvos svaigimu, ir kritimo pojūtis. Kai kuriais atvejais neryškus matymas ir dezorientacijos ar sumišimo jausmas taip pat gali prisidėti prie pakitusio gebėjimo sklandžiai ir tikslingai judėti. Kai judėjimą keičia nestabilumas, vestibuliarinė fizioterapija skirta padėti ištaisyti šiuos trūkumus ir padidinti bendrą stabilų mobilumą.
Nors vestibuliarinė fizioterapija negali ištaisyti vidinės ausies problemų, susijusių su pusiausvyros trūkumais, ji gali padėti priversti centrinę nervų sistemą kompensuoti pokyčius, sukeliančius judėjimo sunkumų. Ši fizinės terapijos forma bando supažindinti kūną su pokyčiais, dėl kurių gerėja judesių tolerancija, naudojant nuolatinę judesio terapiją, derinant galvos, akių ir kūno naudojimą, siekiant sumažinti simptomus. Tai pasiekiama progresyvia mankštos programa, skirta įtraukti visus būtinus pusiausvyros komponentus, kartojama tol, kol kūnas išmoksta susidoroti su mechanizmais ir pradeda prisitaikyti prie kūno padėties pokyčių, neparodydamas simptomų, trukdančių skysčių, besimptomių judėjimų.
Pavyzdžiui, asmeniui, kuris jaučia stiprų galvos svaigimą paprastu galvos pasukimu, gali būti naudinga vestibuliarinės fizioterapijos programa, pradedant paprastais pratimais, siekiant išmokti žiūrėti į nejudantį objektą, kad sumažėtų galvos svaigimas ir atgautų pusiausvyrą sėdint. Išmokus kompensavimo metodus, vestibuliarinė fizioterapija gali pereiti prie viršutinės kūno dalies judėjimo, po kurio seka apatinė kūno dalis, kol asmuo gali pakeisti padėtį be galvos svaigimo. Kiti metodai gali apimti siūbavimą ar siūbavimą skirtingu greičiu kartas nuo karto, kad sutrumpėtų laikas, per kurį kūnas prisitaiko. Sureguliavus pusiausvyros kompensavimo metodus sėdint, vestibuliarinė fizioterapija apima pusiausvyros metodus stovint ir einant.