Asmenys, turintys vestibulinį nistagmą, patiria greitus nevalingus akių judesius, kuriuos sukelia signalo kelių tarp akių, vidinės ausies ir smegenų sutrikimas. Vestibulinis nistagmas gali būti toliau skirstomas į periferinį arba centrinį, atsižvelgiant į konkrečią sutrikimą sukeliančios problemos vietą. Akių judesiai gali vykti horizontaliai, vertikaliai arba sukimosi būdu. Infekcijos, pažeidimai ir ligos procesai, įskaitant išsėtinę sklerozę, gali sukelti regos sutrikimą. Gydymui naudojami vaistai gali išspręsti pagrindines ligas arba palengvinti bendrą simptomus.
Pusapvaliai kanalai, esantys giliai ausyje, stebi kūno fizinę padėtį erdvėje ir siunčia signalus į smegenis, kai pasikeičia padėtis. Smegenys reaguoja keisdamos laikyseną, kad užtikrintų pusiausvyrą ir stabilumą. Regėjimą reguliuojantys nervai taip pat gauna signalus iš kanalų ir perduoda juos į smegenis, kai pasikeičia galvos padėtis. Gydytojai šią funkciją vadina vestibuliniu akies refleksu (VOR). Kai atsiranda kanalų anomalijų, smegenys gauna netinkamus signalus, kurie gali turėti įtakos akių judėjimui ir regėjimui.
Periferinis vestibulinis nistagmas dažniausiai atsiranda dėl vidinės ausies veikimo sutrikimų. Signalo kliūtis viename arba abiejuose pusapvaliuose kanaluose sukelia horizontalius trūkčiojančius akių judesius. Jei pažeidžiamas tik vienas kanalas, akys nukrypsta į tą pusę. Abiejuose kanaluose kylančios problemos verčia akis klaidžioti pirmyn ir atgal horizontaliai. Priklausomai nuo anomalijos sunkumo, asmenys gali patirti galvos svaigimą, pykinimą ir pusiausvyros sutrikimus kartu su nistagmu.
Maži kalcio karbonato kristalai prilimpa prie tam tikrų subtilių ausies membranų. Kartais šie kristalai atsiskiria dėl normalaus senėjimo, infekcijų ar galvos traumų. Tada objektai nuklysta į kitas vidinės ausies sritis, kai galva juda. Paslinkę kristalai trukdo nerviniam audiniui ir sutrikdo į smegenis perduodamus signalus, sukeldami nistagmą.
Centrinis vestibuliarinis nistagmas atsiranda dėl anomalijų, atsirandančių signalų perdavimo smegenyse priėmimo gale. Kiti nistagmo tipai, susiję su kaukolės anomalijomis, yra žvilgsnis žemyn, plakimas aukštyn ir sūpuoklės nistagmas, apibūdinantys akių judėjimo kryptį ir galintys padėti suprasti negalavimo vietą. Nistagmo, atsirandančio dėl smegenų veiklos sutrikimo, simptomai yra greiti akių judesiai horizontaliais, vertikaliais ar sukamaisiais judesiais. Daugybė sutrikimų, įskaitant smegenų patinimą, išsėtinę sklerozę ir navikus, prisideda prie centrinio vestibulinio nistagmo.
Oftalmologijos specialistai sutrikimą diagnozuoja stebėdami akių judesius, kol pacientas atlieka pagrindinius regėjimo pratimus. Gydytojai gali atlikti elektronistagmografiją, kuri registruoja akių judesius tyrimo metu. Pašalinus pagrindinę infekciją ar dirginimą, galima ištaisyti vestibulinį nistagmą, o gydant nistagmą galima vartoti receptinius vėmimą mažinančius, priešuždegiminius, anticholinerginius ar kitus vaistus, kurie lėtina signalo perdavimą ir smegenų atsaką. Pacientams taip pat gali būti taikoma fizinė terapija, kuri perkvalifikuoja smegenų reakciją į netinkamus signalus.