Vidinio vaiko terapija reiškia konsultavimo praktiką, kurios tikslas – atskleisti ir išgydyti vidinį vaiką, kuris „gyvena“ kiekviename. Įprasti įsitikinimai teigia, kad jei vaikas yra sužalotas, skriaudžiamas ar kitaip traumuojamas per įspūdingus vystymosi metus, jis tikriausiai visada turės problemų, susijusių su sritimis, kuriose jis buvo pažeistas. Pavyzdžiui, vaikas, kuriam nuolat sakoma, kad jis „kvailas“, greičiausiai tuo tikės ir suaugęs. Vidinė vaiko terapija leidžia pacientui išreikšti jausmus, kurie nebuvo patvirtinti vaikystėje, kad jis galėtų juos apeiti.
Vidinio vaiko terapija gali būti vykdoma keliais būdais. Kai kurie terapeutai naudoja tokias taktikas kaip hipnozė, kad paskatintų pacientus atsiverti, nors ši praktika buvo labai kruopščiai ištirta. Dažnai manoma, kad hipnoterapija palieka pacientus labai įspūdingus terapeuto pastaboms. Todėl, jei konsultantas užduoda klausimą, pavyzdžiui, apie piktnaudžiavimą, pacientui į galvą šauna mintis apie smurtą. Dėl to pacientas gali susigrąžinti „klaidingus prisiminimus“ apie prievartą.
Kiti mano, kad hipnoterapija yra tikslus būdas priversti pacientus aptarti užslopintus prisiminimus arba prisiminimus, kurie buvo pamiršti, nes jie dažnai yra labai skausmingi ar traumuojantys. Nė viena teorija nebuvo įrodyta, todėl hipnozė yra populiari daugelio pacientų ir praktikų terapinė praktika. Dažnai jis naudojamas kartu su kitais gydymo metodais.
Kitas įprastas vidinio vaiko terapijos metodas yra tai, kad terapeutas įtraukia savo pacientus į pokalbį apie skausmingus išgyvenimus. Terapeutai ir konsultantai yra apmokyti metodų, padedančių pacientams atsiverti. Šio metodo teorija yra ta, kad kalbėdamas apie skausmingus išgyvenimus pacientas tam tikra prasme juos išgyvena. Tai leidžia jam sveikai susidoroti su iškeliamais jausmais ir emocijomis.
Pavyzdžiui, jei pacientas vaikystėje buvo seksualiai išnaudojamas, jis galėjo jausti gėdą ir kaltę visą savo vaikystę ir suaugus. Mintyse iš naujo išgyvendamas prievartos patyrimą, nors ir skausmingą, jis dažnai gali suprasti situaciją remdamasis suaugusiojo, o ne vaiko logika. Išsikalbėdamas, galbūt pirmą kartą, jis savo prievartos aplinkybes mato naujai. Netrukus jis pradeda suprasti, kad prievarta buvo ne jo kaltė.
Nors tai yra pernelyg supaprastinta versija to, kas gali nutikti seansų metu, tai yra tiksli idėja apie tai, kas vyksta vidinės vaiko terapijos metu. Suaugęs žmogus mokosi susidoroti, pripažinti, iššūkį ir paleisti jausmus bei mąstymo šablonus, kuriuos nešiojo nuo vaikystės. Tai leidžia jam sukurti naujesnius, sveikesnius mąstymo modelius ir idėjas apie jį supantį pasaulį; taip leidžiant jam gyventi visavertiškesnį gyvenimą.