Vidinis grožis, dažnai vadinamas tikru grožiu, yra sąvoka, kylanti įvairiuose kontekstuose, įskaitant diskusijas apie savigarbą ir religines situacijas. Bendriausias jo apibrėžimas yra grožio rūšis, kuri nesiremia matomomis savybėmis. Iš esmės tokio tipo grožis yra žmogaus asmenybės bruožas, kurį daugeliu atvejų suvokia kaip matomą žmogui artimi žmonės. Manoma, kad yra daug būdų ugdyti vidinį grožį, o šios savybės turėjimas paprastai laikomas teigiama asmenine savybe.
Panašiai kaip išorinis grožis, vidinį grožį apibrėžiančios savybės skirtingose kultūrose skiriasi. Daugeliu atvejų teigiami asmenybės bruožai bet kurioje kultūroje gali būti vidinio grožio dalis. Tai apima ne tik tai, kaip žmogus elgiasi su kitais, bet ir tai, kaip jis ar ji jaučia savo gyvenimą. Be to, šio tipo grožis vyrams ir moterims dažnai labai skiriasi. Kai kurios savybės, dažnai siejamos su tokio tipo grožiu, yra grakštumas, gerumas ir sumanumas.
Viena įdomiausių vidinio grožio savybių yra ta, kad manoma, jog vidiniai bruožai gali pakeisti žmogaus suvokimą apie išorinius bruožus. Malonus žmogus gali atrodyti gražesnis nei piktas žmogus, ypač draugams ir žmonėms, kurie jį gerai pažįsta. Taip yra todėl, kad žmogus paprastai nėra suvokiamas jokiu tikrai objektyviu būdu, o artimas žmogaus pažinimas gali turėti įtakos jo įsimenamoms savybėms.
Įvairios religijos dažnai pabrėžia ir giria tokį grožį, kuris kyla iš asmeninių savybių, o ne iš fizinių savybių. Žmonės, turintys tokį patrauklumą, yra giriami už tuos, kurie puoselėja išorinį grožį, nes tikrasis grožis pasiekiamas visiems, kurie nori jo siekti. Nors religijos dažnai nurodo, kokie bruožai sudaro tokio tipo grožį, tų bruožų interpretacija laikui bėgant gali keistis. Religiniuose tekstuose paprastai pateikiami aiškūs religijos tikrojo grožio įsivaizdavimo aprašymai.
Problemiška tai, kad žmonės dažnai vartoja terminą „vidinis grožis“, norėdami nurodyti, kad žmogui trūksta išorinio grožio. Toks naudojimas sukelia problemų, kai žmogus turi tiek vidinį, tiek išorinį grožį. Daugelis žmonių mano, kad didelis išorinis grožis sumažina žmogaus poreikį kurti vidinį grožį, tačiau daugelis tradiciškai gražių žmonių turi ir daug patrauklių vidinių savybių. Konfliktas tarp vidinio ir išorinio patrauklumo gali apsunkinti grožio vertinimą, ypač kai kas nors ieško potencialaus partnerio.