Šiaurės ir Pietų vidutinio klimato zonos, griežtai tariant, yra du Žemės regionai, esantys atitinkamai tarp Vėžio atogrąžų ir poliarinio rato bei Ožiaragio atogrąžų ir Antarkties rato. Paprastai manoma, kad šiuose regionuose yra vidutinio klimato arba švelnus klimatas be kraštutinių temperatūrų; tačiau apibrėžimas yra labai ribotas dėl oro sąlygų. Temperatūrai ir kritulių kiekiui didelę įtaką daro kiti veiksniai, išskyrus platumą, pavyzdžiui, topografija ir artumas prie vandenyno. Dėl to vidutinio klimato zonoje gali kilti ekstremali temperatūra, o kai kuriose srityse už jų ribų yra švelnus klimatas. Naudingesnis apibrėžimas pagrįstas temperatūra ir kritulių kiekiu per metus.
Koppen sistema
Dažniausiai naudojamas klimato apibūdinimo metodas yra Koppen klasifikavimo sistema, kuri vienokia ar kitokia forma naudojama daugiau nei 100 metų. Šioje sistemoje yra penki pagrindiniai klimato tipai, pavadinti A, B, C, D ir E. C tipas – švelnus vidutinio klimato arba mezoterminis – klimatas labiausiai atitinka vidutinį klimatą. Tai apibrėžiama kaip sritis, kurioje vidutinė temperatūra šilčiausiais mėnesiais yra didesnė nei 50 °F (10 °C), o šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra yra nuo -27 iki 64 °C (3–18 °F).
Šiame tipe yra papildomų padalinių, susijusių su sezoniniu kritulių ir temperatūros pasiskirstymu, ir jie žymimi mažosiomis raidėmis. „s“ reiškia sausas vasaras; a „w“, sausos žiemos; ir „f“ – kritulių kiekis ištisus metus. Trečioji raidė reiškia vasaros temperatūrą, o „a“ reiškia labai šiltas vasaras, „b“ – vidutiniškai šiltas, o „c“ – palyginti vėsias vasaras. Todėl Cfb klimatas būtų vidutinio klimato, su krituliais ištisus metus ir gana šiltomis vasaromis: pavyzdžiui, šiaurės vakarų Europai būdingas klimatas. Naudojant šią klasifikavimo sistemą, vidutinio klimato zonos patenka tarp 40° ir 60° platumos, tačiau joms daroma įvairi geografinė įtaka.
Topografijos padariniai
Topografija turi du pagrindinius poveikius klimatui. Pirma, vidutinė temperatūra krenta didėjant aukščiui. Todėl kalnuotuose regionuose tarp atogrąžų ir arktinių ar Antarkties regionų klimatas yra sunkesnis, nei rodo platumos.
Kalnai taip pat turi didelę įtaką kritulių kiekiui ir drėgmei. Kadangi santykinai šiltas, drėgnas oras iš vandenyno teka į sausumą, jį gali priversti kilti daugybė kalnų. Kai tai daroma, jis atvėsta, o vandens garai gali kondensuotis į debesį ir lietų. Todėl vietovėse, esančiose aukštesnio ploto vandenyno pusėje, klimatas bus švelnus, drėgnas, o kitose pusėse gali būti labai sausa, nes oras dabar prarado didžiąją dalį drėgmės. Kadangi drėgmė mažina temperatūrą, šiose vietose gali atsirasti daug didesnių kraštutinumų.
Vandenynų poveikis
Vanduo santykinai lėtai įšyla ir atvėsta, todėl žiemą vandenynai linkę kaupti šilumą, lėtai ją išleidžiant, o pakrančių zonose neleidžiama labai nukristi. Ir atvirkščiai, vasarą jie įkaista lėtai, todėl dėl didelio santykinai vėsaus vandens telkinio pakrantėse esančiose vietose susidaro labai aukšta temperatūra. Todėl vietovėse, kurios yra toli nuo jūros, pvz., žemyninis interjeras, vasaros būna daug karštesnės, o žiemos – daug šaltesnės.
Remiantis šiuo efektu, vidutinio klimato zoną dažnai galima suskirstyti į vandenynų (arba jūrines) ir žemynines zonas. Žemyninė vidutinio klimato zona iš tikrųjų nėra labai vidutinė didžiąją metų dalį. Pavyzdžiui, Rytų Europa daugiausia patenka į šį regioną ir pasižymi labai šaltomis žiemomis. Tuo pačiu metu regione yra gana karštos vasaros, todėl jis atitinka šios zonos temperatūros diapazono reikalavimus. Pietiniame pusrutulyje nėra tikrų žemyninių vidutinio klimato zonų, nes nėra pakankamai didelių sausumos masių, leidžiančių tokiems temperatūros svyravimams. Žemyninių regionų vietovėse paprastai iškrenta nedaug kritulių, vidutiniškai per metus iškrenta mažiau nei 30 colių (75 cm), nors gali ir perkūnija.
Kita pagrindinė klasifikacija, kurios klimatas švelnesnis, yra vandenyno vidutinio klimato zona. Daugumoje šių vietovių gana retai žiemos temperatūra nukrenta žemiau nulio, esant 32 °C (0 °F). Šiame regione iškrinta cikloniniai krituliai, dažnai net nuo penkių iki dešimties kartų didesni nei žemyninėje zonoje. Žiemos kritulius dažnai lydi stiprūs vėjai. Nors šios cikloninės sąlygos nėra toje pačioje lygoje kaip atogrąžų ciklonai, kartais jos gali sukelti stiprias audras, kurios pridaro didelės žalos.
Vandenyno vidutinio klimato juosta nepatiria tokio paties masto temperatūros svyravimų kaip žemyniniame regione. Vasaros metu temperatūra paprastai išlieka vidutinė, tik retkarčiais pakyla gerokai daugiau nei 70 °F (21 °C). Panašiai daugumoje vandenyno zonų net žiemą temperatūra retai nukrenta žemiau 40 °C (4 °F).
Visuotinis paskirstymas
Stebėtinai mažai sausumos masės patenka į pietinę vidutinio klimato zoną. Naujoji Zelandija, dalis Australijos, dalis Okeanijos, piečiausias Afrikos galas ir pietinė Pietų Amerikos dalis yra visa tai, ką apima zona. Šiaurinėje vidutinio klimato juostoje gyvena didžioji dalis pasaulio gyventojų: JAV, didžioji dalis Kinijos, dalis Indijos, didžioji dalis Kanados, beveik visa Europa ir didelė dalis Rusijos.