Paprastai žmonėms rekomenduojama bent 30 minučių per dieną vidutiniškai mankštintis penkias dienas per savaitę; tai taip pat gali būti paversta dvi su puse valandos vidutinio fizinio aktyvumo per savaitę. Vidutinio intensyvumo pratimai gali skirtis; kai kurie gali tiesiog naudoti suvokiamą krūvį, kad išmatuotų pratimo intensyvumą, o kiti gali skaičiuoti žingsnius arba naudoti širdies ritmą, kad nustatytų pratimo lygį. Be to, kas yra „vidutinis“ pratimas, kiekvienam asmeniui gali skirtis, todėl kiekvienam asmeniui svarbu nustatyti savo tinkamą lygį.
Tiems, kurie tik pradeda sportuoti po ilgo neveiklumo laikotarpio arba tiems, kurie turi antsvorio ar turi sveikatos problemų, vidutinio sunkumo mankšta gali būti artimesnė tam, kas būtų laikoma „lengva“ mankšta geresnės fizinės formos žmogui. Prieš pradedant bet kokią pratimų programą, verta pasitarti su gydytoju. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti vidutinio intensyvumo pratimus.
Daugeliui žmonių dėl vidutinio sunkumo mankštos jie šiek tiek užgęsta, tačiau vis tiek gali palaikyti pokalbį. Lengvas pratimas paprastai nesukelia kvėpavimo, o intensyviai mankštinantis gali būti neįmanoma kalbėti. Tai yra suvokiamo krūvio naudojimo pratimo intensyvumui nustatyti pavyzdys. Kai kurie vidutinio sunkumo pratimų pavyzdžiai gali būti greitas ėjimas, lėtas bėgiojimas, plaukimas, kūno rengybos įrangos, pvz., elipsės formos ar stacionaraus dviračio, naudojimas ar net tokia veikla, kaip sodininkystė.
Žingsniamatis taip pat gali būti naudojamas vidutiniam pratimui nustatyti. Tyrimai rodo, kad daugelio žmonių vidutinis tempas yra maždaug 100 žingsnių per minutę; ką tik pradedančiam žmogui tai gali būti per sudėtingas tempas, tačiau tai yra geras tikslas. Greitas pasivaikščiojimas taip pat gali būti puiki atokvėpis nuo įtemptos darbo dienos.
Galiausiai, širdies susitraukimų dažnis gali būti vidutinio fizinio krūvio matas. Tai skiriasi kiekvienam asmeniui; dažnai manoma, kad tai yra 50–70 procentų maksimalaus širdies susitraukimų dažnio, ty 220 atėmus amžių. Pavyzdžiui, 20-mečio maksimalus širdies susitraukimų dažnis būtų 200 dūžių per minutę; 60 procentų iš 200 yra 120 dūžių per minutę. Palyginimui, energingi pratimai gali sudaryti 70–85 procentus maksimalaus širdies susitraukimų dažnio. Vėlgi, tai labai skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus, todėl gali būti naudinga paprašyti gydytojo patarimo dėl tikslinio širdies susitraukimų dažnio.