Vidutinis arterinis slėgis (MAP) yra vidutinis žmogaus kraujospūdžio tam tikru momentu matas. Ši vertė pirmiausia apskaičiuojama naudojant dvi lygtis arba supaprastintą jų versiją. Dažniausiai naudojama lygtis yra MAP = (CO x SVR) + CVP, kur „CO“ reiškia širdies tūrį, „SVR“ reiškia sisteminį kraujagyslių pasipriešinimą, o „CVP“ yra lygus centriniam veniniam slėgiui. Vidutinis arterinis slėgis, matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHG), yra reikšmingas tuo, kad atspindi kūno organų perfuzinį slėgį. Sveikam žmogui ši vertė turėtų būti 70–110 mmHg.
Paprastai kraujospūdis matuojamas naudojant dvi vertes. Sistolinis kraujospūdis, pirmoji reikšmė, atspindi vidutinį slėgį, kurį arterijų sienelės veikia širdies susitraukimo metu; širdies fazė, žinoma kaip sistolė. Antrasis skaičius yra diastolinis kraujospūdis, kuris parodo vidutinį arterinį spaudimą širdies atsipalaidavimo laikotarpiu arba diastolę. Nors šis įprastas metodas tiksliai apibūdina kraujospūdį dviejose ryškiausiose širdies fazėse, vidutinis arterinis spaudimas yra labiau apibendrintas kraujospūdžio matas širdies ciklo eigoje.
Norint geriau suprasti vidutinį arterinį spaudimą, reikia suprasti lygtį, iš kurios gaunama ši vertė. Vėlgi, naudojama lygtis yra MAP = (CO x SVR) + CVP. Centrinis veninis slėgis (CVP) paprastai neįtraukiamas į lygtį dėl jo nominalios vertės, paprastai artimos nuliui. Todėl MAP = CO x SVR.
Širdies tūris (CO) yra kraujo tūris, kuris per vieną minutę prasiskverbia per širdį. CO yra lygus širdies susitraukimų dažnio (HR) padaugintam iš insulto tūrio (SV), todėl širdies susitraukimų dažnio ar insulto tūrio padidėjimas, kai kiti kintamieji yra pastovūs, padidins vidutinį arterinį spaudimą ir atvirkščiai. Sisteminis kraujagyslių pasipriešinimas matuoja pasipriešinimą, kurį širdis turi įveikti dėl kraujagyslių sistemos, kad susitrauktų ir išstumtų kraują į arterijas. Kaip ir širdies tūris, tai yra tiesiogiai susiję su MAP.
Antroji lygtis, MAP = diastolinis slėgis + 1/3 (sistolinis slėgis – diastolinis slėgis), nurodoma kaip patogesnė, bet paprastai ne tokia tiksli MAP skaičiavimo forma. Sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio skirtumas vadinamas pulso spaudimu. Tai supaprastina lygtį iki MAP = DP + 1/3 PP.
Jei žmogaus organizmas veikia tinkamai, vidutinis arterinis slėgis bus matuojamas 70-110 mmHG. Tai reiškia, kad kūno organai gauna pakankamai kraujo, kad užtikrintų tinkamą deguonies ir kitų maistinių medžiagų perfuziją. Kai MAP nukrenta žemiau 60 mmHg, žmogaus organams gali kilti pavojus dėl maistinių medžiagų, būtinų gyvybei palaikyti, trūkumo.