Vien ekspozicijos efektas yra psichologijos reiškinys, kai žmonės linkę pirmenybę teikti tam, kas atrodo pažįstama. Kuo kažkas labiau pažįstamas, tuo subjektui jis atrodys malonesnis ar patikimesnis. Tai turi daug įdomių pasekmių žmonių elgesiui ir vaidina svarbų vaidmenį kuriant reklamos kampanijas ir kitas priemones, kuriomis siekiama įgyti pasitikėjimą arba klientų pageidavimus.
Vien ekspozicijos efekto tyrimai rodo, kad kuo daugiau subjektų bus veikiami kažkas, tuo patogiau jie jausis šalia. Pakartotinis eksponavimas gali sukelti situaciją, kai subjektas pirmenybę teiks pažįstamai, o ne nepažįstamai alternatyvai. Tai galioja, net jei nepažįstamasis iš tikrųjų yra geresnis pasirinkimas. Pavyzdžiui, vartotojai dažnai parduotuvės lentynoje ieško prekės ženklo gaminio, nors bendras produktas gali būti funkcionaliai identiškas ir pigesnis.
Vien tik ekspozicijos efekto suvokimas gali atlikti svarbų vaidmenį suprantant žmonių patrauklumą ir santykius. Pavyzdžiui, pacientas jausis patogiau su žinomu gydytoju ir gali būti ne toks imlus kito gydytojo informacijai ir pasiūlymams, net ir gavęs pirminio gydytojo rekomendaciją. Taip pat, kai žmonės traukia vienas kitą, jų patrauklumo objekto išvaizda yra vertinama aukščiau, jei jie reguliariai mato tą žmogų. Mokykloje vaikai semestro pradžioje dažnai nepasitiki mokytoju ir jam nepaklūsta, o po daugelio pamokų kartu pamėgsta, nes yra pažįstamas.
Reklamos pramonė puikiai žino, kokį vaidmenį pirmenybę ir gaminių pasirinkimą atlieka vien ekspozicijos efektas. Reklamuotojai naudoja kampanijas, siekdami pakartotinai supažindinti vartotojus su savo produktais, kad jie atrodytų pažįstami ir įsimintų vartotojų mintyse. Nors vartotojas gali nenuspręsti pirkti produkto pagal konkretų skelbimą, nuolatinis to paties prekės ženklo ir produktų matymas gali turėti įtakos jo pasirinkimui, kai ji eina į parduotuvę kažko pasirinkti. Vien ekspozicijos efektas taip pat gali paaiškinti, kodėl pardavimai gali sumažėti po to, kai klientai išleidžia naujas pakuotes, todėl daugelis įmonių reklamuoja pakuočių pakeitimą, kad vartotojai su ja susipažintų dar prieš keičiant pakuotę.
Šis reiškinys vaidina svarbų vaidmenį žmogaus pažinime. Smegenų polinkis pirmenybę teikti dalykams, kuriuos jos žino ir atpažįsta, o ne nepažįstamiesiems, gali slypi daug priežasčių, ir tai gali būti teigiama adaptacija, padedanti žmonėms apdoroti informaciją ir greitai priimti sprendimus. Tačiau tai taip pat gali būti pavojinga. Pvz., Keliautoja į darbą ir atgal gali laikyti kolegą, kurį ji mato traukinyje kiekvieną rytą, patikimesniu už kitą atsitiktinį nepažįstamąjį, net jei ji neturi jokios faktinės informacijos, kuria galėtų tai pagrįsti.