Jungtinėse Amerikos Valstijose federalinės vyriausybės teisėkūros galia dažnai yra apribota, todėl galia suteikiama atskiroms valstijoms pagal JAV konstitucijos dešimtąją pataisą. JAV vienodos teisės komisijos pareiga dažnai tenka rengti įstatymų projektus, kuriuos tvirtina rėmėjų komisija, kurie užtikrintų nuoseklumą visose valstijose. 1983 m. Uniform Preital Agreement Act (UPAA) yra vienas iš šių aktų tipų, jį sukūrė Nacionalinė vienodų valstybės įstatymų komisarų konferencija. Šiuo metu UPAA priėmė 27 valstybės, o dar keturiose jis buvo priimtas, bet dar nepriimtas.
Vienodo ikivedybinio susitarimo įstatymas buvo sukurtas siekiant išspręsti teisinius klausimus, susijusius su santuokos ir skyrybų padėtimi Jungtinėse Valstijose. Dėl didėjančio skyrybų skaičiaus daugelis porų prieš santuoką siekia sudaryti teisinius susitarimus, kuriuose būtų nurodytos nuosavybės teisės ir turto padalijimas bei kiti planai po vedybų. Be to, UPAA siekia priimti nuoseklius teisės aktus, su kuriais būtų galima susipažinti nepaisant mobilių gyventojų ir daugelio vedybų sutarties ir santykių kintamųjų. Nors jame pateikiamas taisyklių rinkinys daugeliui santuokų ir skyrybų tipų, Vienodo ikivedybinio susitarimo įstatymas buvo sukurtas tik tiems, kurie sudaro teisėtą vedybų sutartį.
1 skirsnyje teigiama, kad UPAA nesprendžia ir neapima kartu gyvenančių asmenų rūpesčių ar kitų santykių, kurių dalyviai nesusituokia. Vienodo ikivedybinio susitarimo akto 2 skirsnyje teigiama, kad bet kokia ikivedybinė sutartis turi būti rašytinė ir turi būti abiejų šalių parašai. Todėl aktas netaikomas tų, kurie galėjo sudaryti ikivedybinę žodinę sutartį, rūpesčiams. 3 skirsnyje pateikiamas priimtinų ikivedybinių sutarčių dalykų sąrašas, įskaitant turto kontrolę, gyvybės draudimą ir sutuoktinių išlaikymą.
Vienodos ikivedybinės sutarties įstatymo 4 skirsnio tikslas – užtikrinti, kad visos šalys suprastų, jog ikivedybinė sutartis prasideda santuokos pradžioje, o 5 skirsnyje teigiama, kad santuokos sutartis gali būti atšaukta gavus raštišką abiejų šalių sutikimą. 6 skirsnyje iliustruojamos situacijos, kai susitarimas negali būti vykdomas, įskaitant klausimus apie vienos ar kelių šalių savanorišką statusą, nesąžiningą ar nepagrįstą turto atskleidimą arba nepakankamą žinių apie turtą prieš santuoką. 7 skirsnis apima santuoką, kuri buvo pripažinta negaliojančia, o 8 skirsnyje – senaties terminas.