Vienos kainos dėsnis yra ekonomikos teorija, kad identiškos prekės, įvertinus valiutos kursą, skirtingose šalyse turi būti įkainotos vienodai, kol rinka yra efektyvi. Kai kainos skiriasi ir žmonės naudojasi arbitražo galimybėmis, jų veiksmai skatina kainas suartėti ir galiausiai jas subalansuoja. Radikaliai besiskiriančios kainos yra rinkos neefektyvumo ar ypatingų aplinkybių rodiklis.
Pagal vienos kainos dėsnį pirkėjai sieks mažiausios kainos, o pardavėjai – aukščiausios, o kadangi abi turi susitikti per vidurį, kainos, ypač finansų rinkose, turėtų būti panašios. Pavyzdžiui, akcijos, prekiaujančios vienoje rinkoje, turėtų prekiauti už panašią kainą kitoje rinkoje. Jei žmonės žino apie skirtingas kainas kitoje rinkoje, jie links jų interesams palankiausių kainų. Tai keičia pasiūlą ar paklausą rinkoje, todėl koreguojasi kaina.
Kalbant apie prekes, vienos kainos įstatymas taip pat turi apimti transporto išlaidas. Tokiu atveju prekės kaina dviejose skirtingose vietose turėtų skirtis atsižvelgiant į transporto išlaidas. Jei kaina skiriasi daugiau nei tai, tai yra besiformuojančios rinkos tendencijos, pvz., trūkumas, dėl kurio kaina neįprastai aukšta, arba perteklius, verčiantis mažinti kainas, ženklas. Žmonės, siekdami pelno, gali pasinaudoti skirtingomis vertybėmis, kad įsitrauktų į arbitražą, prekiaudami priklausydami nuo kainų skirtumų.
Ši ekonominė koncepcija yra glaudžiai susijusi su perkamosios galios paritetu. Vienodose, veiksmingose rinkose žmonės turėtų turėti galimybę įsigyti prekių už tą pačią kainą, atsižvelgę į valiutos ir infliacijos kursą, bet kurioje pasaulio vietoje. Pavyzdžiui, kavos puodelis turėtų kainuoti tiek pat, nesvarbu, kur kas nors jį vartoja. Tai, kad taip nėra dažnai, nebūtinai yra įstatymo pažeidimas. Vietoj to, tai yra žmonių, veikiančių dėl neišsamios informacijos, arba kitų rinkos skirtumų atspindys. Pavyzdžiui, šalyje, kurioje kavos paklausa yra didelė arba toleruojamos didesnės kainos, kainos kils.
Žmonės, užsiimantys tarptautine prekyba, ruošdamiesi sudaryti sandorius ir dirbdami su kainodara įvairiose šalyse, turi atsižvelgti į vienos kainos dėsnį. Valiutų kursai kinta greitai ir reguliariai, todėl būtina reguliariai perskaičiuoti kainas ir vertes, o rinkos taip pat gali staigiai pasislinkti, sukurdamos kainų skirtumus ir galimybes turintiems pareigas žmonėms pagal jas veikti.