Vienuolis – tai žmogus, kuris nusprendė savo gyvenimą pašvęsti religinei tarnybai ir kontempliacijai. Tokių vyrų, be kita ko, galima rasti krikščionių, induistų, budistų ir daoistų tradicijose, taip pat yra daugybė skirtingų vienuolių tipų, pradedant nuo aktyvios tarnybos brolių ir baigiant inkarais, kurie nusprendžia atsiriboti nuo visuomenės ir siekti asketizmo ir kontempliacijos gyvenimas.
Norėdamas tapti vienuoliu, žmogus paprastai pirmiausia turi kreiptis į vienuolyną, kur prieš priimant bandomuoju būdu jį apklauss gyventojai. Jei teismo procesas bus sėkmingas, jis bus priimtas kaip naujokas, o tai reiškia, kad kada nors bus pasiūlyta galimybė duoti įžadus. Po naujoko laikotarpio, kuris gali skirtis priklausomai nuo bendruomenės taisyklių, jam bus pasiūlyti įžadai ir jis bus visiškai priimtas į bendruomenę.
Vienuoliai gali gyventi įvairiose bendruomenėse. Kai kurie vienuolynai yra skirti aktyviai tarnystei aplinkiniame regione, o gyventojai dirba tiek vienuolyno teritorijoje, tiek už jos ribų. Kiti yra labiau užblokuoti, skatinantys rimtesnę ir koncentruotą aplinką, skirtą specialiai religiniams užsiėmimams, o gyventojai paprastai turi dirbti vienuolyno teritorijoje, kad gamintų maistą, drabužius ir kitus poreikius. Kai kuriais atvejais vienuoliai gali net duoti tylos įžadus, kad padidintų kontempliatyvią atmosferą.
Daugelis religijų taip pat turi tradiciją, pagal kurią atsiskyrėlius ir kitus vienišius religinius asketus laiko vienuoliais. Daugeliu atvejų žmonės pasirenka siekti atsiskyrimo laikotarpio arba izoliuoti asketizmą po tam tikro laiko tarnavimo vienuolyne. Gyvendamas atsiskyrėliu, žmogus pasikliauja kitų gerumu ir savo sugebėjimais, kad išlaikytų save, o kai kurie pasirenka gyventi atšiaurioje, izoliuotoje aplinkoje, kad pagerintų patirtį. Kai kuriose kultūrose tokie laikotarpiai yra labai svarbūs asmeniniam augimui ir religiniam vystymuisi.
Religiniai asketai paprastai turi duoti skurdo, paklusnumo, darbo, tarnystės ir skaistumo įžadus. Šių įžadų nereikėtų priimti lengvabūdiškai; pasirinkimas tapti vienuoliu turėtų būti laikomas nuolatiniu gyvenimo pasirinkimu, nors asmenims siūlomos galimybės išvykti iš vienuolyno prieš duodant įžadus. Paprastai tikimasi, kad prisijungusieji neturės neįvykdytų skolų ar įsipareigojimų, ir jie turi parodyti tikrą įsipareigojimą religiniam gyvenimui, kad būtų bandomi priimti į vienuolyną.