Viešojo naudojimo komiksai yra komiksai, kurių autorių teisių įstatymas nebesaugo. Paprastai taip yra dėl to, kad nebuvo laikomasi teisinės procedūros, reikalingos siekiant išlaikyti autorių teises, todėl medžiagos autorių teisės nustoja galioti. Taip dažnai nutinka todėl, kad leidėjas nutraukia veiklą iki to laiko, kai turi būti atnaujintos autorių teisės. Tuo tarpu menininkas ir rašytojas neturi teisinės galios atnaujinti autorių teises, nes komiksas buvo samdomas kūrinys. Daugelis 1930-ųjų ir 1940-ųjų publikacijų, kurios laikomos komiksų aukso amžiumi, tapo viešaisiais komiksais.
Autorių teisių įstatymas yra skirtas apsaugoti viešųjų kūrinių kūrėjus, leidžiančius jiems nuspręsti, kaip jų kūriniai bus naudojami ar rodomi, ir gauti užmokestį už tokį naudojimą. Jungtinės Valstijos ir dauguma kitų šalių turi savo autorių teisių įstatymus, o tolesnę apsaugą suteikia tarptautinis susitarimas, vadinamas Berno konvencija. Kūrinius, sukurtus JAV nuo XX amžiaus trečiojo iki septintojo dešimtmečio, reikėjo registruoti ir atnaujinti, kad būtų galima naudotis šia apsauga. Jei šie reikalavimai nebuvo įvykdyti, autorių teisių apsauga nustojo galioti ir kūrinys tapo viešąja nuosavybe. Teisinis šios būsenos terminas yra „viešasis domenas“.
Ankstyvieji komiksų kūrėjai ir leidėjai paprastai nenutuokė, kad kuria ilgalaikę meno formą. 1930-aisiais ir 40-aisiais komiksai dažnai buvo laikomi vienkartine pramoga vaikams. Tokia nuomonė išliko tarp menininkų ir komiksų leidėjų bei plačiosios visuomenės. Komiksų žurnalai dažnai buvo gaminami ir leidžiami pigiai, todėl nebuvo tikimasi, kad juos pardavus spaudos kioske jie neturės jokios vertės. Dėl tokio mąstymo daugelis šių leidinių vėliau tapo viešaisiais komiksais.
Tomis ankstyvosiomis dienomis komiksų žurnalai mėgavosi milijoniniais pardavimais – skaičiais jie nebematys iki 1990-ųjų. Daugelis menininkų komiksus laikė būtinu reikalu apmokėti sąskaitas, kol atsiras daugiau prestižinių darbų; jie dažnai vartojo pseudonimus. Tuo tarpu leidėjai spausdino komiksus, kad pasinaudotų pardavimo bumo pranašumais. Kai jis išnyko šeštajame dešimtmetyje, daugelis iš jų atsisakė komiksų, kad galėtų sėkmingiau verstis leidybos pramone arba toli nuo jos. Nedaugelis rūpinosi šių knygų autorių teisių atnaujinimu ir leido joms tapti viešaisiais komiksais.
Iki 1990-ųjų komiksų pramonėje buvo įprasta, kad menininkai pasirašydavo „darbo, pagaminto už nuomą“ sutartis. Tai reiškė, kad jie leidėjui perdavė visas įstatymines teises į kūrinį. Taigi net jei jie buvo suinteresuoti užtikrinti savo kūrinių autorių teises, nedaugelis menininkų turėjo tam teisinių ar finansinių išteklių. Ankstyvosios istorijos su tokiais personažais kaip Kapitonas Marvelis, Džiunglių karalienė Sheena ir Phantom Lady tapo viešaisiais komiksais. Šiuos personažus vėliau atgaivino kiti leidėjai; kai kuriuos originalius komiksus galima nemokamai atsisiųsti iš interneto.