Viešosios interneto prieigos taškas yra bet kuri vieša vieta, kurioje kompiuteriai, kuriuose įdiegta belaidžio tinklo technologija, gali gauti prieigą prie interneto. Kompiuteris tai atlieka susisiekdamas su netoliese esančiu belaidžiu tinklu su savo vidine NIC (tinklo sąsajos kortele). NIC ieško belaidžių tinklų generuojamų radijo bangų. Kai aptinka pakankamai stiprų signalą, jis prašo leidimo prisijungti prie tinklo. Nors ši prieiga dažnai yra nemokama, kartais belaidžiam tinklui reikalinga registracija ir nedidelis mokestis, kad būtų suteikta prieiga prie kompiuterio.
Daugelyje kavinių dabar yra belaidžio tinklo aplinka arba viešosios interneto prieigos taškas, kad klientai galėtų ramiai sėdėti, gurkšnoti kavą ir dirbti prie nešiojamųjų kompiuterių su visapusiška interneto prieiga. Įstaigos, siūlančios viešosios interneto prieigos taškus, vadinamos laidinėmis, o tai šiek tiek klaidinga, nes technologija yra bevielė.
Tinklas, generuojantis viešosios interneto prieigos tašką, iš esmės susideda iš belaidžio maršruto parinktuvo ir modemo. Belaidžio tinklo naudojamos RF arba radijo dažnio bangos tęsiasi visomis kryptimis nuo centrinės šių įrenginių vietos, kol galiausiai susilpnėja dėl trikdžių ir signalo stiprumo stokos. Jei kompiuteris yra RF bangų „dangoje“, jis galės prisijungti prie tinklo. Ši sritis yra viešosios interneto prieigos taškas. Kai kompiuteris tolsta nuo maršrutizatoriaus ir modemo įrenginių, ryšys silpnės ir lėtėja. Ryšio kokybė greitai prastėja ties riba. Kompiuteris visiškai neteks prieigos, jei paliks viešosios interneto prieigos tašką.
Viešosios interneto prieigos taškas gali būti nesukurtas specialiai viešam naudojimui. Visi belaidžiai tinklai generuoja RF bangas ir viešosios interneto prieigos taškus. Viešosios interneto prieigos taškas gali būti prieinamas, pavyzdžiui, už komercinio pastato ribų. Šiuo atveju belaidis tinklas nėra specialiai sukurtas aptarnauti viešuosius klientus, todėl prieiga bus nemokama. Vartotojas daugiau ar mažiau keliauja autostopu prie interneto. Tačiau maršrutizatoriuje įdiegta ugniasienė gali užkirsti kelią neteisėtai prieigai prie viešosios interneto prieigos taško, prieš suteikiant prieigą prie interneto, paprašydama vartotojo vardo ir slaptažodžio.
Daugelis miestų, tokių kaip Hermosa Beach, Kalifornija, įrengė belaidžius tinklus savo piliečiams ir lankytojams, sukurdami didelį nemokamą viešosios interneto prieigos tašką, apimantį tam tikrą miesto sritį. Žmonės gali pastatyti automobilius tokiose vietose ir naudoti nešiojamuosius kompiuterius internetiniam verslui vykdyti, rinkti ar siųsti el. laiškus arba prisijungti prie VPN (virtualaus privataus tinklo). Prieiga prie interneto iš transporto priemonės gali būti labai patogu. Keliaudami galite pasukti ir ieškoti nuorodų ar telefono numerių arba gauti informacijos apie eismą ar skrydžius, be daugybės kitų naudojimo būdų.
Dauguma NIC leidžia gana lengvai rasti viešosios interneto prieigos tašką. Juose yra konfigūracijos ekranas, kuris automatiškai nuskaito tinklus šioje srityje. Žvilgtelėjus į grafines juostas, rodančias signalo stiprumą, galima pasukti didesnio stiprumo kryptimi.
Belaidė technologija yra labai prieinama ir patogi. Dabartiniai nešiojamieji kompiuteriai yra su iš anksto įdiegtais NIC. Senesniuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose gali būti sumontuoti išoriniai NIC, kurie įstumiami į vieną iš PCMCIA lizdų arba USB prievadą. Vos per kelias minutes galėsite susekti viešosios interneto prieigos tašką arba naršyti internete, mėgaudamiesi karštu java puodeliu vietinėje laidinėje kavinėje.