Magistralė yra kompiuterio komponentas, paprastai prie pagrindinės plokštės pritvirtintas lizdas, leidžiantis perduoti informaciją tarp dviejų ar daugiau įrenginių. Vietinė magistralė, dar vadinama vidine magistrale, apibrėžiama kaip konkreti magistralė, leidžianti prisijungti prie pagrindinės plokštės ir su ja susisiekti iš kompiuterio viduje esančių įrenginių. Vietiniai įrenginiai apimtų tokius elementus kaip vaizdo plokštė, garso plokštė ir modemas. Vietiniam autobusui naudojamos kelios architektūros, kurios palaipsniui vystėsi tobulėjant kompiuterinėms technologijoms. Daugumoje kompiuterių yra keletas magistralių, skirtų įvesties ir išvesties (I/O) valdymui.
Senoje įrangoje ir galbūt net kai kuriuose šiuolaikiniuose kompiuteriuose yra pramonės standartinės architektūros (ISA) magistralė, kuri gali turėti arba neturėti tikrų lizdų pagrindinėje plokštėje. ISA buvo pirmoji standartinė architektūra ir vis dar kartais naudojama suderinamumui su senesniais ar lėtesniais įrenginiais, pvz., pelėmis ir modemais. Išplėstinės pramonės standartinės architektūros (EISA) magistralės buvo trumpai naudojamos, tačiau jas greitai pasisavino šie aptarti standartai.
Didėjant kompiuterio našumo poreikiams ir pramonei perėjus nuo simboliais pagrįstos prie grafinės sistemos, buvo kuriamos naujos magistralės architektūros. Vaizdo elektroninių standartų asociacijos (VESA) vietinė magistralė, dar žinoma kaip VLB, atsirado 1992 m. Šis standartas padidino ryšio greitį ir žymiai pagerino vaizdo našumą.
Sukurta ir pristatyta 1992 m., periferinių komponentų sujungimo (PCI) vietinė magistralė greitai tapo populiariu vidinių magistralių pasirinkimu. PCI magistralė pagerino informacijos perdavimą naudojant serijos režimą ir pagerino našumą naudojant magistralės valdymą. PCI standartas taip pat palengvino didelio pralaidumo naudojimą. Šio tipo vietinės magistralės greitis gali būti nustatytas sinchroniškai arba asinchroniškai, o tai suteikia vartotojui galimybę įsibėgėti sistemą, kad padidintų procesus.
PCI magistralės negali patenkinti ekstremalių šiuolaikinės kompiuterių eros grafikos reikalavimų. Pagreitintos grafikos prievado (AGP) lizdai buvo skirti pakeisti PCI lizdus. Kai kas mano, kad AGP lizdas yra prievadas, o ne magistralė, nes jis jungia tik du įrenginius – vaizdo plokštę ir pagrindinę plokštę. Tačiau AGP ilgai neišlaikė viršutinio lizdo, nes periferinių komponentų sujungimo greitasis (PCI-E) tapo nauju standartu.
PCI-E vietinė magistralė naudoja nuosekliąsias jungtis, kurios yra mažiau jautrios trikdžiams. Be to, šis standartas leidžia užtikrinti tikrą dvikryptį ryšį. Dėl šių veiksnių PCI-E yra greitesnis nei jo pirmtakai. Dėl šio standarto mastelio ir greičio 2011 m. jis tapo pagrindine I/O valdymo vietinės magistralės architektūra.