Vietinis režimas paprastai reiškia vieną iš dviejų dalykų, susijusių su kompiuterio programine arba aparatine įranga. Kai programinė įranga veikia savaime, ji veikia naudojant tikrąją kompiuterio aparatinę įrangą, o ne emuliuojant ar įsikišus kitai programai. Ši būsena būdinga daugeliui įprastų kompiuterinių programų, veikiančių sistemoje. Kitas naudojimas reiškia, kad aparatinės ar programinės įrangos dalis yra specialiai sukurta veikti tam tikroje aplinkoje. Daugeliu atžvilgių tai yra bendresnė pirmojo naudojimo versija, tačiau ji apima ir kitas situacijas, pvz., suderinamumo režimą.
Didžiausias veiksnys pirmą kartą naudojant yra emuliacija. Emuliatorius gali imituoti tam tikrą aparatūros rinkinį, kuris leis nevietinėms programoms veikti tokioje aplinkoje, kurioje joms patogu. Galimos ir kitos emuliacijos formos, tačiau aparatinės įrangos emuliacija turi didžiausią įtaką vietiniam režimui.
Kitas veiksnys, turintis įtakos šiai vietinio režimo daliai, yra programinės įrangos palaikymo sistemos. Šios programos palaiko kitą programą; tai skiriasi nuo tikrosios emuliacijos, nes veikianti programinė įranga veikia esamoje aparatinėje įrangoje, tačiau programa neveiks be kitos programos. Ši situacija yra daug rečiau nei emuliacija, tačiau taip nutinka kai kuriose vietose, pavyzdžiui, žiniatinklio naršyklėse. Iš esmės programos veiks naršyklėje, bet ne išorėje.
Kitas vietinio režimo aspektas yra suderinamumo režimas. Tai metodas, kurį naudoja operacinės sistemos, siekdamos išplėsti savo funkcijas į senesnes programas. Sistemoms ir techninei įrangai tobulėjant, senesnių sistemų skambučiai nukrenta arba naudojami dėl kitų priežasčių. Suderinamumo režimas leidžia moderniai sistemai perduoti informaciją pirmyn ir atgal naudojant senesnes technologijas.
Suderinamumo režimas gali atrodyti toks pat kaip emuliatorius, tačiau iš tikrųjų jis yra gana skirtingas. Emuliatoriai sukuria dirbtinę aplinką, leidžiančią paleisti nevietines programas. Suderinamumo režimas veikia kaip vertėjas, paima informaciją iš vienos sistemos ir konvertuoja ją į kitos vartojamą kalbą.
Visos šios sistemos sukuria nevietines situacijas. Vietinis režimas apibrėžiamas kaip sistema, kuri nenaudoja jokių šių papildomų suderinamumo procesų. Kol programa sukurta veikti konkrečioje platformoje ir jai nereikia jokio programinės įrangos palaikymo ar vertimo, ji yra gimtoji. Kai tik programa neatitinka šių reikalavimų, ji tampa nevietine.
Tai, kad programa vienoje situacijoje veikia vietiniu režimu, nereiškia, kad ji visada yra vietinė programa. Jei ta pati programa veikia dviejose skirtingose operacinėse sistemose, vienoje ji gali veikti natūraliai, o kitoje reikės emuliacijos. Be to, programai senstant, norint tinkamai veikti, galiausiai reikės suderinamumo režimo.