Viktorijos laikų fantastika reiškia įsivaizduojamas istorijas, parašytas Didžiosios Britanijos karalienės Viktorijos valdymo laikais. Karalienė Viktorija karaliavo 64 metus nuo 1837 iki 1901 m. Per šį laikotarpį romanas išaugo į viršų ir tapo pagrindine literatūros forma. Garsiausias Viktorijos laikų fantastikos šalininkas yra autorius Charlesas Dickensas, tačiau jis nebuvo vienas.
Kaip ir daugelis epochų, Viktorijos laikas yra savavališkas laikotarpis, kurį istorikai naudoja tam, kad suteiktų formos ir išskirtinumo jausmą didelėms istorijos sritims. Tai apima laikotarpį visame Vakarų pasaulyje, kuriame buvo sukurtas grožinės literatūros romanas. Viktorijos įtaka šiai raidai geriausiu atveju laikoma minimalia. Viktorijos laikų grožinę literatūrą pirmauja romantikai, tačiau jos įtaka buvo tokia, kad XX ir XXI amžiais Viktorijos laikų grožinė literatūra ir toliau buvo populiari.
Idealizuoti žmonijos portretai sudarė pagrindinę Viktorijos laikų grožinės literatūros temą. Juose dažniausiai būdavo darbščių veikėjų ir siužetų linijų, kur gerieji nugalėjo, o piktieji buvo atitinkamai nubausti. Bėgant XIX a., romano struktūra darėsi vis sudėtingesnė. Šis eksperimentas lėmė vis didesnę šiuolaikinėje eroje matomą įvairovę. Era taip pat žymi daugelio žanrų raida ir moterų rašytojų sėkme.
Viktorijos era yra svarbi moterų rašymo raidos era. Remiantis Jane Austen ir Mary Shelley sėkme iki Viktorijos valdymo, moterys rašytojos sulaukė populiarumo ir kritinės sėkmės. Nors rašytojoms, tokioms kaip seserys Bronte, savaime sekėsi gerai, Mary Anne Evans vis tiek jautė poreikį naudoti vyrišką slapyvardį George’ą Elliot, kad jos darbai būtų vertinami rimtai.
Vienas Viktorijos laikų grožinės literatūros žanrų, labiausiai siejamų su socialiniais ir ekonominiais pokyčiais XIX amžiaus Didžiojoje Britanijoje, yra grožinė literatūra vaikams. Viktorijos valdymo metais politikai ir socialinės grupės sunkiai dirbo, kad nutrauktų vaikų darbą ir pasirūpintų, kad kiekvienas vaikas taptų raštingas. Todėl daugelis rašytojų, tokių kaip Lewisas Carrollas ir Robertas Louisas Stephensonas, pirmą kartą parašė specialiai vaikams skirtas knygas.
Detektyviniam romanui atsirado ir XIX a. Dėl savo pradžios Edgaro Alleno Poe Amerikoje, o vėliau Charleso Dickenso, šis žanras tapo savarankiškas eros pabaigoje. 19 m. Willkie Collinsas, Dickenso globotinis, parašė archetipinį detektyvinį romaną „Mėnulio akmuo“. 1868 m. seras Arthuras Conanas Doyle’as išrado garsiausią šio žanro detektyvą Šerloką Holmsą.
Viktorijos laikų fantastika nebijojo leistis į antgamtinį ir fantastinį bei tyrinėti mokslinę fantastiką. Tai buvo mokslinių atradimų era, kai tokie žmonės kaip Charlesas Darwinas metė iššūkį suvoktoms sampratoms apie pasaulį. Todėl nenuostabu, kad Viktorijos laikų fantastikoje atsidūrė moksliškesnė ir modernesnė mitologinių pasakų versija. Pagrindiniai pavyzdžiai – nuo Bramo Stokerio „Drakula“ iki HG Wello „Laiko mašinos“ ir „Pasaulių karo“.